Kas yra kas?

Katafatinė teologija (gr. καταφατική θεολογία – „teigiamoji teologija“) teigia, kad apie Dievą galima kalbėti pozityviais teiginiais: sakant, kuo Jis yra – gailestingas, visagalis, geras, amžinas. Ši kryptis remiasi Biblijos apreiškimu ir žmogaus patirtimi: Dievas pats save atskleidžia per žodžius, vaizdinius ir veiksmus, todėl mes galime Jį aprašyti analogijomis iš kūrinijos. Tačiau katafatinė visada žino savo … [Skaityti toliau…]

Tamsos kunigaikštis (lot. Princeps Tenebrarum, angl. Prince of Darkness, gr. Σκοτεινὸς Ἄρχων, kin. 黑暗王子 hēi’àn wángzǐ) yra teologinis ir filosofinis terminas, vartojamas apibūdinti aukščiausią blogio jėgą dualistinėse religinėse sistemose. Šis pavadinimas žymi būtybę, kuri valdo tamsos karalystę ir yra visiškas šviesos principo priešininkas. Skirtingai nei krikščioniškoje tradicijoje, kur velnias suprantamas kaip Dievo sukurtas, bet vėliau … [Skaityti toliau…]

Erinijos (gr. Erinyes) yra vienos seniausių ir labiausiai bauginančių graikų mitologijos būtybių, įkūnijančios nepermaldaujamą kerštą ir prigimtinio teisingumo apsaugą. Jos kyla iš archajiškų laikų, kai moralinė tvarka buvo palaikoma ne per rašytinius įstatymus, o per kraujo ryšio sakralumą. Erinijos, dažnai vadinamos „prakeiksmo deivėmis“, pasirodo ten, kur pamindami patys švenčiausi šeimos bei visuomenės pagrindai. Jų užduotis … [Skaityti toliau…]

Furijos (lot. Furiae), graikų mitologijoje žinomos kaip erinijos (gr. Erinyes), yra senovinės keršto, įniršio ir sąžinės graužaties deivės. Jos įkūnija nepermaldaujamą teisingumą, kuris persekioja tuos, kurie sulaužė prigimtinius įstatymus ar moralės normas. Furijos kyla iš pačių seniausių chaoso laikų ir tarnauja kaip moralinės tvarkos sargės, baudžiančios nusidėjėlius ne tik požemio karalystėje, bet ir žemiškajame gyvenime, … [Skaityti toliau…]

Osuarijus (lot. ossuarium) yra specialus akmeninis, keraminis arba medinis indas, skirtas mirusiojo kaulams saugoti po to, kai minkštieji audiniai visiškai suyra. Šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio „os“ (kaulas), o pati praktika yra glaudžiai susijusi su antrinio laidojimo tradicija, kurią diktavo vietos trūkumas kapavietėse arba specifinės religinės nuostatos. Osuarijai buvo itin paplitę antrosios šventyklos laikotarpiu … [Skaityti toliau…]

Persų kalbos žodis rahbaras tiesiogiai reiškia vadovą arba lyderį, tačiau Irano politiniame kontekste šis terminas įgauna kur kas gilesnę prasmę. Oficialus šio asmens titulas yra Rahbar-e Moazzam (رهبر معظم), kas lietuviškai verčiama kaip didysis vadovas arba aukščiausiasis vadovas. Tai nėra paprastas valstybės vadovo postas, kurį užima prezidentai demokratinėse šalyse, nes šis asmuo turi galutinį žodį … [Skaityti toliau…]

Mohačo mūšis, žinomas kaip Battle of Mohács anglų kalboje ir Mohácsi csata vengrų kalboje, įvyko 1526 m. rugpjūčio 29 d. netoli Mohačo miesto, dabartinėje Vengrijoje, prie Dunojaus upės. Ši kova tarp Osmanų imperijos, vadovaujamos sultono Suleimano I Puikiojo, ir Vengrijos karalystės, vadovaujamos karaliaus Lajošo II, tapo katastrofišku Vengrijos pralaimėjimu, lėmusiu šalies susiskaldymą ir Osmanų dominavimą … [Skaityti toliau…]

Shakers (Drebuliai), oficialiai vadinami Jungtine tikinčiųjų Kristaus antruoju atėjimu draugija, yra XVIII a. krikščionių sekta, kilusi Anglijoje ir vėliau klestėjusi JAV. Žinomi dėl savo ekstatiškų šokių pamaldų metu, celibato ir komunalinio gyvenimo, jie paliko reikšmingą pėdsaką Amerikos religinėje ir kultūrinėje istorijoje. Shakers judėjimas užgimė 1747 m. Mančesteryje, Anglijoje, kai Jane ir James Wardley, buvę kvakeriai, … [Skaityti toliau…]

Žodis „genocidas“ kilo iš graikų kalbos žodžio genos („gentis“, „tauta“) ir lotynų kalbos žodžio cide (iš caedere, reiškiančio „žudyti“). Šį terminą 1944 m. sukūrė lenkų kilmės teisininkas Raphaelis Lemkinas, siekdamas apibūdinti sistemingą tam tikros tautinės, etninės, rasinės ar religinės grupės naikinimą. Lemkinas, paveiktas Holokausto ir ankstesnių masinių žudynių, tokių kaip armėnų genocidas Osmanų imperijoje, norėjo … [Skaityti toliau…]

Denunciacija (lot. denuntiatio, reiškianti „pranešimas“ arba „skundas“) Katalikų Bažnyčios kontekste yra oficialus skundas arba pranešimas apie įtariamą nusikaltimą, dažniausiai susijusį su tikėjimo, moralės ar kanonų teisės pažeidimais, pateikiamas kompetentingai bažnytinei institucijai, tokiai kaip vietos vyskupas ar Šventoji Oficija. Denunciacija buvo ypač svarbi nagrinėjant sunkius nusikaltimus, tokius kaip erezija, apostazė ar solicitacija (kunigo bandymas suvilioti atgailautoją … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios laivas (Navis Ecclesiae) – yra vienas iš tų simbolių, kurie susiformavo natūraliai iš krikščionių patirties. Nuo pat pirmųjų amžių tikintieji save suvokė kaip bendruomenę, keliaujančią per pasaulį, kuriame netrūksta sumaišties, pavojų ir išbandymų. Laivas tapo patogia metafora šiai kelionei apibūdinti: jis juda pirmyn, priklauso nuo bendro darbo, o jo kryptis turi būti aiški, kad … [Skaityti toliau…]

Provokacija yra reiškinys, kuris nuo seniausių laikų lydėjo žmogaus kultūrą, religiją, politiką ir meną. Pats žodis kilęs iš lotyniško provocare – „iššaukti“, „išprovokuoti“, „kviesti į kovą“, ir ši etimologija puikiai atskleidžia jo prigimtį: provokacija visada yra kvietimas reaguoti. Nors žodis dažnai turi neigiamą atspalvį, jo esmė yra kur kas platesnė: provokacija gali būti tiek destruktyvi, … [Skaityti toliau…]