Kas yra kas?

Apostazija – tai sąmoningas ir viešas atsisakymas savo tikėjimo ar išėjimas iš religinės bendruomenės. Krikščionybėje tai reiškia atsiskyrimą nuo Bažnyčios ir tikėjimo dogmų. Islamo teisėje apostatai gali būti laikomi atsimetėliais su rimtomis pasekmėmis. Religiniai tekstai dažnai vertina apostaziją kaip sunkią nuodėmę ar nelojalumą Dievui. Apostazija – tai ne tik formali religinio tikėjimo atsisakymo deklaracija, bet … [Skaityti toliau…]

Suomiai turi savitą ir paslaptingą mitologiją, kurioje reikšmingą vietą užima įvairūs dievai, deivės bei antgamtinės jėgos. Viena ryškiausių neigiamų būtybių yra Loviatara – blogio, chaoso ir nelaimių deivė, siejama su devynių sunkiausių negandų atėjimu į žmonių pasaulį. Tradiciškai pasakojama, kad Loviatara pagimdė devynis sūnus, kurių kiekvienas įkūnijo tam tikrą ligą arba nevaldomą sielvarto formą, darančią … [Skaityti toliau…]

Askew kodeksas (Askew Codex, dar vadinamas Codex Askewianus) yra vienas iš svarbiausių gnostinių rankraščių, išlikusių iki mūsų dienų. Tai koptų kalba parašytas kodeksas, kuriame išsaugotas visas veikalas Pistis Sophia, vienas iš reikšmingiausių vėlyvosios gnostinės tradicijos tekstų. Rankraštis leidžia suprasti, kaip buvo perteikiami Jėzaus mokymai po prisikėlimo, kokią vietą gnostinėje teologijoje užėmė Sofijos figūra ir kaip … [Skaityti toliau…]

Kritinis leidimas – tai galutinis tokios redakcijos rezultatas. Jame pateikiamas ne tik pats tekstas, bet ir kritinis aparatas: pastabos, nurodančios, kur rankraščiai skiriasi, kokios alternatyvios formos egzistuoja, kur yra spragos, taisymai ar neišvengiami spėjimai. Tokiu būdu skaitytojas gali matyti ne tik redaktoriaus pasirinkimą, bet ir visą tekstologinę situaciją. Kritinė redakcija – tai mokslinis tekstų leidimo … [Skaityti toliau…]

Gnosis (gr. gnōsis) yra terminas, reiškiantis vidinį dvasinį pažinimą, kuriuo žmogus suvokia savo tikrąją kilmę ir ryšį su aukštesne tikrove. Šis žodis nurodo ne teorinį mokymą ar intelektualų supratimą, bet tiesioginį patyrimą, kuris keičia žmogaus santykį su savimi ir pasauliu. Gnostinėje tradicijoje gnosis laikoma esminiu elementu, leidžiančiu žmogui atpažinti, kad jo prigimtyje yra dvasinis pradmuo, … [Skaityti toliau…]

Katafatinė teologija (gr. καταφατική θεολογία – „teigiamoji teologija“) teigia, kad apie Dievą galima kalbėti pozityviais teiginiais: sakant, kuo Jis yra – gailestingas, visagalis, geras, amžinas. Ši kryptis remiasi Biblijos apreiškimu ir žmogaus patirtimi: Dievas pats save atskleidžia per žodžius, vaizdinius ir veiksmus, todėl mes galime Jį aprašyti analogijomis iš kūrinijos. Tačiau katafatinė visada žino savo … [Skaityti toliau…]

Tamsos kunigaikštis (lot. Princeps Tenebrarum, angl. Prince of Darkness, gr. Σκοτεινὸς Ἄρχων, kin. 黑暗王子 hēi’àn wángzǐ) yra teologinis ir filosofinis terminas, vartojamas apibūdinti aukščiausią blogio jėgą dualistinėse religinėse sistemose. Šis pavadinimas žymi būtybę, kuri valdo tamsos karalystę ir yra visiškas šviesos principo priešininkas. Skirtingai nei krikščioniškoje tradicijoje, kur velnias suprantamas kaip Dievo sukurtas, bet vėliau … [Skaityti toliau…]

Erinijos (gr. Erinyes) yra vienos seniausių ir labiausiai bauginančių graikų mitologijos būtybių, įkūnijančios nepermaldaujamą kerštą ir prigimtinio teisingumo apsaugą. Jos kyla iš archajiškų laikų, kai moralinė tvarka buvo palaikoma ne per rašytinius įstatymus, o per kraujo ryšio sakralumą. Erinijos, dažnai vadinamos „prakeiksmo deivėmis“, pasirodo ten, kur pamindami patys švenčiausi šeimos bei visuomenės pagrindai. Jų užduotis … [Skaityti toliau…]

Furijos (lot. Furiae), graikų mitologijoje žinomos kaip erinijos (gr. Erinyes), yra senovinės keršto, įniršio ir sąžinės graužaties deivės. Jos įkūnija nepermaldaujamą teisingumą, kuris persekioja tuos, kurie sulaužė prigimtinius įstatymus ar moralės normas. Furijos kyla iš pačių seniausių chaoso laikų ir tarnauja kaip moralinės tvarkos sargės, baudžiančios nusidėjėlius ne tik požemio karalystėje, bet ir žemiškajame gyvenime, … [Skaityti toliau…]

Osuarijus (lot. ossuarium) yra specialus akmeninis, keraminis arba medinis indas, skirtas mirusiojo kaulams saugoti po to, kai minkštieji audiniai visiškai suyra. Šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio „os“ (kaulas), o pati praktika yra glaudžiai susijusi su antrinio laidojimo tradicija, kurią diktavo vietos trūkumas kapavietėse arba specifinės religinės nuostatos. Osuarijai buvo itin paplitę antrosios šventyklos laikotarpiu … [Skaityti toliau…]

Persų kalbos žodis rahbaras tiesiogiai reiškia vadovą arba lyderį, tačiau Irano politiniame kontekste šis terminas įgauna kur kas gilesnę prasmę. Oficialus šio asmens titulas yra Rahbar-e Moazzam (رهبر معظم), kas lietuviškai verčiama kaip didysis vadovas arba aukščiausiasis vadovas. Tai nėra paprastas valstybės vadovo postas, kurį užima prezidentai demokratinėse šalyse, nes šis asmuo turi galutinį žodį … [Skaityti toliau…]

Mohačo mūšis, žinomas kaip Battle of Mohács anglų kalboje ir Mohácsi csata vengrų kalboje, įvyko 1526 m. rugpjūčio 29 d. netoli Mohačo miesto, dabartinėje Vengrijoje, prie Dunojaus upės. Ši kova tarp Osmanų imperijos, vadovaujamos sultono Suleimano I Puikiojo, ir Vengrijos karalystės, vadovaujamos karaliaus Lajošo II, tapo katastrofišku Vengrijos pralaimėjimu, lėmusiu šalies susiskaldymą ir Osmanų dominavimą … [Skaityti toliau…]