Kas yra kas?

Šimtmečiais religijos, kultūros ir politiniai įvykiai formavo žmonių pasaulėžiūrą. Tarp XV ir XVI amžiaus, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gimė unikalus reiškinys, vadinamas judaizavimu. Šis reiškinys apėmė religinį judėjimą, kuris buvo orientuotas į Senojo Testamento prioritetizavimą, Mozės mokymo sureikšminimą bei krikščioniškųjų dogmų atmetimą. Judaizuojančių bendruomenės siekė reformuoti arba atmesti tradicinį krikščioniškąjį mokymą, kurį jos laikė atitolusiu nuo … [Skaityti toliau…]

Nestorijaus erezija yra viena svarbiausių teologinių diskusijų temų ankstyvojoje krikščionybės istorijoje. Ji kilo V amžiuje ir buvo susijusi su tuo, kaip tiksliai reikėtų suvokti Kristaus prigimtis ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos vaidmenį Jėzaus gimime. Ši teologinė problema buvo viena iš esminių krikščionybės mokymo apie Kristų dalių ir sukėlė didžiulį susiskaldymą tarp teologų bei Bažnyčios vadovų. Nestorijus … [Skaityti toliau…]

Inkvizicijos teismai buvo religinių institucijų sukurta sistema, kurios tikslas buvo išaiškinti, persekioti ir nubausti asmenis, laikomus tikėjimo nukrypėliais ar erezijų skleidėjais. Inkvizicija atsirado viduramžiais kaip Katalikų Bažnyčios atsakas į doktrinos grynumo išsaugojimą ir tikėjimo vienybės užtikrinimą Europoje. Nors oficialiai siekta apsaugoti Bažnyčios mokymą, praktikoje inkvizicijos teismai tapo įrankiu, dažnai naudotu kontroliuojant visuomenę ir įtvirtinant politinę … [Skaityti toliau…]

Tiesos gryninimas – tai procesas, kai ieškoma, atskleidžiama ir apvaloma tikėjimo ar gyvenimo tiesa nuo klaidų, netikslumų arba iškraipymų. Šis reiškinys dažnai susijęs su dvasiniu augimu ir tikėjimo gilinimu, kai žmogus arba bendruomenė sąmoningai stengiasi sugrįžti prie esminių ir nekintančių tiesos principų. Tiesos gryninimas nėra vien intelektinis veiksmas – tai ir dvasinės pastangos, kurios apima … [Skaityti toliau…]

Herezija – tai nukrypimas nuo tradicinio tikėjimo mokymo arba dogmos, laikomas klaidingu arba ereziniu religinės bendruomenės kontekste. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „hairesis“, reiškiančio pasirinkimą arba nuomonę. Krikščioniškoje tradicijoje herezija dažniausiai suprantama kaip sąmoningas atmetimas arba iškraipymas doktrinos, kuri yra laikoma esmine tikėjimo dalimi. Istorijoje herezijos samprata iškilo dar ankstyvojoje Bažnyčios eroje, kai pradėjo … [Skaityti toliau…]

Engrama yra terminas, kilęs iš neuropsichologijos, apibūdinantis smegenyse atsirandantį biologinį pėdsaką arba struktūrinį ir funkcinį pokytį, susijusį su atmintimi ir mokymusi. Tai hipotetinė biologinė “žymė”, kuri susiformuoja, kai žmogus ar gyvūnas įsimena informaciją, patiria emociją arba mokosi. Terminas “engrama” pirmą kartą buvo pavartotas vokiečių biologo Richardo Semon’o XX amžiaus pradžioje. Engrama laikoma atminties pagrindu – … [Skaityti toliau…]

Eretikai yra asmenys ar grupės, kurie nukrypsta nuo tradicinių arba oficialių savo religijos doktrinų ar mokymų. Eretikais paprastai laikomi tie, kurie skleidžia ar laikosi įsitikinimų, prieštaraujančių oficialioms dogmoms, ir dėl to neretai susiduria su religinės bendruomenės pasipriešinimu ar net bausmėmis. Žodis „eretikas“ kilęs iš graikiško „hairetikos“, reiškiančio „pasirinkimas“ arba „nuomonės laikymasis“. Religinėje istorijoje erezijos sąvoka … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji akis – universalus simbolis, naudojamas daugelyje religinių ir dvasinių tradicijų, reiškiantis dieviškąją viską matančią ir viską suprantančią sąmonę. Šis simbolis dažnai vaizduojamas kaip akis, apsupta spinduliuojančios šviesos arba trikampyje, kuris simbolizuoja šventąją Trejybę krikščionybėje. Tai vienas iš galingiausių metafizinių įvaizdžių, atspindinčių aukštesnės jėgos buvimą, stebėjimą ir vedimą. Biblijoje dieviškosios akies idėja susijusi su Dievo … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji simfonija – tai terminas, dažnai naudojamas apibūdinti muzikos kūrinius, kurių tematika, struktūra ar emocinis poveikis artimas dvasinei ar transcendentinei patirčiai. Ši frazė paprastai vartojama apibūdinti didingus, įkvėptus, universalias tiesas ir žmogaus dvasinę kelionę perteikiančius kūrinius. Muzikos pasaulyje „dieviškoji simfonija“ gali būti suvokiama ne tik kaip estetinis reiškinys, bet ir kaip metafizinė išraiška, kalbanti apie … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji šviesa yra dvasinė ir simbolinė sąvoka, reiškianti dieviškosios tiesos, meilės, išminties ir palaimos skleidimą į žmogaus gyvenimą bei pasaulį. Šviesa nuo seniausių laikų laikoma universaliu simboliu, susijusiu su aukščiausiomis vertybėmis, dieviškais apreiškimais ir žmogaus siekiu priartėti prie tobulumo. Biblijoje šviesa dažnai minima kaip Dievo prigimties ir Jo veikimo simbolis. Pradžios knygoje sakoma: „Tebūna šviesa!“ … [Skaityti toliau…]