Kas yra kas?

Devyndienis (lot. novena) – tai devynias dienas trunkanti malda ar maldų ciklas, kurio metu tikintysis kreipiasi į Dievą, šventąjį ar Dievo Motiną prašydamas ypatingos malonės, užtarimo ar pagalbos. Tai nėra paprastas devynis kartus kartojamas tekstas – tai dvasingas pasiruošimas, dvasinė kelionė, kurią žmogus eina su viltimi, kantrybe ir pasitikėjimu. Devyndienio forma kilo iš pačių Evangelijų. … [Skaityti toliau…]

Sefirot – tai dešimt dieviškų emanacijų arba aspektų, per kuriuos Dievas (hebr. Ein Sof – „Beribis“) reiškiasi pasauliui ir palaiko visatos tvarką. Ši struktūra yra Kabalos – žydų mistinės tradicijos – pagrindas ir atskleidžia, kaip neaprėpiamas Dievas tampa pažinus per įvairias savo savybes. Sefira (dgs. sefirot, hebr. סְפִירוֹת) reiškia „skaičių“, „spindesį“ arba „sferą“. Tai ženklai … [Skaityti toliau…]

Avinjono nelaisvė (1309–1377) yra vienas kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijos laikotarpių, kai popiežius rezidavo ne Romoje, o Avinjone, Prancūzijoje. Šis periodas, dažnai vadinamas „Babilonijos nelaisve“ dėl paralelių su žydų tremtimi Babilone, buvo pažymėtas Prancūzijos monarchijos įtaka popiežystei, Bažnyčios centralizacija ir augančia kritika dėl popiežių turtų bei politinio angažavimosi. Avinjono nelaisvė ne tik susilpnino popiežystės autoritetą, bet … [Skaityti toliau…]

Doxa (graikų k. δόξα) – tai nuomonė, dažnai paremta prielaidomis, jausmais ar neišbandytomis idėjomis, o ne tvirtu pagrindu. Senovės graikų filosofai, tokie kaip Platonas, doxa laikė žemesne pažinimo forma, priešinga epistēmei – tikram, pagrįstam žinojimui. Platonas savo „Valstybės“ olų alegorijoje doxa prilygino šešėliams ant sienos: žmonės tiki, kad tai tikrovė, bet iš tiesų mato tik … [Skaityti toliau…]

Teoforija – tai reiškinys, kai žmogaus vardas savyje nešioja dievybę. Tarsi į asmens tapatybę būtų įrašytas dievo pėdsakas: ne simboliškai, o pažodžiui. Vardas tampa ne tik asmeniniu ženklu, bet ir maža malda, pareiškimu, pasišventimu. Senovės žmonės netikėjo atsitiktinumais. Jie nematė vardo kaip tuščios etiketės – priešingai, vardas buvo tiltas tarp žmogaus ir dieviškos tvarkos. Teoforiniai … [Skaityti toliau…]

Diteizmas – tai religinė ar filosofinė sistema, teigianti, kad egzistuoja du dievai, dažnai laikomi lygiaverčiais, bet turinčiais skirtingas ar priešingas funkcijas, savybes ar roles. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „di-“ (du) ir „theos“ (dievas), reiškiantis „dviejų dievų tikėjimą“. Diteizmas skiriasi nuo monoteizmo (vieno dievo) ir politeizmo (daug dievų), nes pabrėžia tiksliai dvi dieviškas esybes. … [Skaityti toliau…]

Vėlės lietuvių mitologijoje ir folklore yra mirusiųjų sielos arba dvasios, užimantis svarbią vietą senovės baltų tikėjimų sistemoje. Jos rodo lietuvių pasaulėžiūrą apie mirtį, pomirtinį gyvenimą ir ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Vėlės yra nematerialios mirusiųjų esybės – sielos arba dvasios, kurios po žmogaus mirties palieka kūną ir egzistuoja kitame būvyje. Lietuvių mitologijoje jos nėra vien … [Skaityti toliau…]

Prisikėlimo kryžius (Resurrection Cross) yra krikščioniškas simbolis, naudojamas daugiausia Velykų laikotarpiu, pabrėžiantis Kristaus prisikėlimą. Skirtingai nuo tradicinio kryžiaus su Nukryžiuotojo atvaizdu (krucifikso), Prisikėlimo kryžius yra paprastas, be Kristaus kūno, simbolizuojantis tuščią kryžių po prisikėlimo – pergalę prieš mirtį ir naują gyvenimą. Jo dizainas dažnai būna minimalistinis, kartais puošiamas gėlėmis, audeklais ar kitais vilties ir šviesos … [Skaityti toliau…]

Šventasis Gralis yra vienas garsiausių krikščioniškosios tradicijos ir Vakarų kultūros simbolių, apgaubtas legendomis, mitais ir paslaptimis. Jis dažniausiai apibūdinamas kaip taurė arba indas, iš kurio Jėzus Kristus gėrė per Paskutinę vakarienę arba į kurį Juozapas iš Arimatėjos surinko Kristaus kraują po nukryžiavimo. Šis indas tapo dvasinio ieškojimo ir amžinosios išminties simboliu, turinčiu gilią reikšmę tiek … [Skaityti toliau…]

Gausybės ragas, dažnai vadinamas kornukopija (cornu copiae – „gausybės ragas“ lotynų kalba), yra senovinis simbolis, siejamas su gerove, turtu ir gausa. Jo šaknys glūdi graikų mitologijoje, tačiau jis tapo universaliu turtingumo ir klestėjimo ženklu įvairiose kultūrose. Šis ragas paprastai vaizduojamas kaip didelis tuščiaviduris ragas, pripildytas vaisių, gėlių, grūdų ir kitų gamtos gėrybių, simbolizuojančių perteklinę gausą. … [Skaityti toliau…]