Kas yra kas?

Numinas – tai terminas, kurį sugalvojo vokiečių teologas Rudolfas Otto, apibūdinantis tą keistą, gilų šventumo pojūtį, kuris vienu metu ir traukia, ir gąsdina. Tai nėra kasdienė religinė patirtis, kaip malda ar giesmė bažnyčioje, o kažkas daug stipresnio – tarsi susidūrimas su tuo, kas neaprėpiama, paslaptinga ir visiškai kita. Otto šią idėją išdėstė savo darbe XX … [Skaityti toliau…]

Exvangelical – tai terminas, apibūdinantis žmones, kurie paliko evangelinį krikščioniškumą, dažnai ieškodami kitokios dvasinės prasmės ar visai atsisakydami religijos. Šie asmenys nėra vien tik „buvę tikintieji“ – tai auganti bendruomenė, kuri savo patirtis ir ieškojimus dalijasi internete, ypač tokiose platformose kaip Twitter (dabar X) ir YouTube. Jų istorijos rodo ne tik asmeninį tikėjimo pokytį, bet … [Skaityti toliau…]

PilgrimX“ – tai ne tradicinis religinis terminas, o labiau šiuolaikiškas pavadinimas, jungiantis žodį „piligrimas“ (angl. pilgrim), kuris reiškia keliautoją į šventas vietas, kaip antai Meką ar Santjago de Kompostelos kelią, su „X“, kuris prideda paslaptingumo ir technologinio atspalvio. Tai tarsi metafora tiems, kas ieško dvasinės prasmės mūsų skaitmeniniame amžiuje, pavyzdžiui, medituodami per programas kaip Calm … [Skaityti toliau…]

Atsakymas Kas yra „nones“? „Nones“ – tai asmenys, kurie nesitapatina su jokia organizuota religija, tokia kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Jie gali būti ateistai (netikintys Dievu), agnostikai (neįsitikinę, ar Dievas egzistuoja) arba tiesiog „nieko konkretaus“ – žmonės, kurie neturi aiškios religinės tapatybės, bet nebūtinai yra prieš religiją. Pavyzdžiui, 2024 metais JAV tokia grupė sudarė apie … [Skaityti toliau…]

Religinis badavimas – tai sąmoningas susilaikymas nuo maisto ar gėrimų, atliekamas ne dėl sveikatos ar išorinio spaudimo, bet kaip dvasinė praktika. Jis žinomas beveik visose religijose: krikščionybėje, judaizme, islame, budizme, induizme. Tai vienas iš seniausių būdų, kaip žmogus bando peržengti kasdienybės ribas ir pasinerti į Dievo artumą. Nors formos skiriasi, esmė viena – kūno apribojimas … [Skaityti toliau…]

ėzus kaip Duona ir Jėzus kaip Tarnas susilieja į vieną galingą simbolį – gyvybės dovanojimą iš meilės. Kristus yra Tėvo Duona, nes Jis pats save atiduoda pasauliui. Jis nesaugo gyvybės sau – Jis ją dalina, kaip duona dalijama alkaniems. Tokiu būdu Jėzus tampa ne tik siųstuoju, bet ir maistu tiems, kuriuos myli. Evangelijoje pagal Joną … [Skaityti toliau…]

Vienuolinis klusnumas nėra paprastas paklusimas nurodymams – tai gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo kelias, kuriuo žmogus laisvai pasirenka sekti Jėzumi, klusniu Tėvo valiai iki mirties ant kryžiaus. Kristus savo gyvenimu parodė, kad paklusnumas nėra nelaisvė, o priešingai – tai laisvė mylėti be savanaudiškumo, gyventi ne sau, o tam, kuris duoda gyvenimą. Kai vienuolis duoda klusnumo įžadą, … [Skaityti toliau…]

Sūniškos priklausomybės aktas – tai teologinis išsireiškimas, apibūdinantis Jėzaus Kristaus visišką, laisvą ir mylinčią valios atidavimą savo Tėvui, kurio kulminacija įvyko ant Golgotos kalno, kai Jis paaukojo savo gyvybę už žmonijos išgelbėjimą. Šis aktas nėra paprastas klusnumas ar nuolankumas. Tai meilės veiksmas, kuriame Sūnus – Jėzus – ne kaip vergas, bet kaip laisvas, mylintis Sūnus, … [Skaityti toliau…]

Klusnioji laisvė krikščioniškame gyvenime, ypač einant evangelinių patarimų keliu, yra viena iš paradoksaliausių ir sykiu gražiausių tiesų. Ji reiškia, kad tikras paklusnumas nėra prievarta, bet meilės išraiška, o tikra laisvė neatsisako paklusti, nes supranta, kad klausyti Dievo – reiškia eiti keliu, kuris veda į gyvenimą, ne į nelaisvę. Jėzus per visą savo žemišką gyvenimą liudijo … [Skaityti toliau…]

Pašvęstosios skaistybės dimensijos atskleidžia, kad skaistybė nėra vien tik susilaikymas nuo santuokinio gyvenimo – tai dvasinis, simbolinis ir misinis kelias, kuriuo žmogus seka Kristumi „visa širdimi, visa siela ir visu protu“. Ji yra vienas iš trijų evangelinių patarimų (kartu su neturtu ir klusnumu), kuriais vadovaujasi pašvęstieji asmenys – vienuoliai, vienuolės, kai kurie pasauliečiai, davę įžadus. … [Skaityti toliau…]

„Perfectae Caritatis“ – tai Vatikano II Susirinkimo dokumentas, paskelbtas 1965 m. spalio 28 d., skirtas vienuoliškojo gyvenimo tinkamam atnaujinimui. Tai dogmatinės konstitucijos statuso neturintis, bet autoritetingas dekretas, kuriame Bažnyčia kalba apie pašvęstąjį gyvenimą, jo vietą, prasmę ir reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Lietuviškai dokumento pavadinimas verčiamas kaip „Tobulos meilės siekimas“, nes pirmieji žodžiai lotynų kalba – Perfectae … [Skaityti toliau…]

„Evangelii Gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“) yra popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas, paskelbtas 2013 m. lapkričio 24 d., kuriame raginama drąsiai ir džiugiai nešti Evangeliją šiuolaikiniam pasauliui. Dokumento pradžioje popiežius rašo: „Evangelijos džiaugsmas pripildo širdį ir visą gyvenimą tų, kurie sutinka Jėzų.“​ Šiame paraginime pabrėžiama, kad Bažnyčia turi būti atvira ir svetinga, su durimis, visada plačiai atvertomis: „Bažnyčia … [Skaityti toliau…]