Kas yra kas?

Senajame Testamente dažnai pasirodo tylus, bet nuolat esantis žodis – šeolas. Jis nėra nei rojus, nei pragaras. Ne dangaus karalystė, ne liepsnojanti gelmė. Tai vieta, kur nueina visi – teisūs ir nedorėliai, karaliai ir vergai, kūdikių kaulai ir senolių šešėliai. Tai – mirties buveinė, ne tiek bausmės, kiek būties išblėsimo erdvė. Šeolas hebrajiškai rašomas שְׁאוֹל … [Skaityti toliau…]

Skaitydamas Senąjį Testamentą, kartais užtinki keistą žodį, kuris lyg netyčia įsiterpia tarp genčių vardų ar kovos aprašymų: rephaimai. Jie lyg žmonės, bet lyg ir ne. Kartais vadinami milžinais, kartais – mirusiųjų šešėliais, o kai kur – pragarinės būtybės. Tačiau jų istorija – miglota kaip dykumos miražas. Kaip versti – Rephaimai ar rafaimai? Hebrajiškai rašoma רְפָאִים … [Skaityti toliau…]

Biblijoje kartais pasirodo fragmentai, kurie atrodo lyg įkritę iš visai kitos knygos – ne moralinės, ne istorinės, o kosminės. Vienas jų – Pradžios knygos 6 skyriuje, kai prieš pat tvaną įvyksta keistas įvykis: „Tuo metu žemėje gyveno milžinai (nefilimai), o taip pat ir vėliau, kai Dievo sūnūs pradėjo eiti pas žmonių dukras ir jos jiems … [Skaityti toliau…]

Kumrano ritiniai (hebr. Megillot Yam Ha-Melakh, angl. Dead Sea Scrolls), pasaulyje plačiai žinomi kaip Negyvosios jūros ritiniai, yra vienas iš pamatinių archeologinių radinių, iš esmės pakeitusių mūsų supratimą apie biblinę istoriją bei judaizmą. Ši unikali biblioteka buvo aptikta 1947–1956 metais vienuolikoje urvų, esančių visai šalia Kumrano gyvenvietės griuvėsių. Mokslininkai patvirtina, kad iš viso rasta daugiau … [Skaityti toliau…]

Masoretiniai tekstai – tai standartizuota hebrajiško Senojo Testamento (Tanacho) versija, kurią tarp VI ir X a. po Kr. sudarė ir ištobulino žydų mokslininkai, vadinami masoretais. Šie tekstai yra pagrindinis šaltinis, naudojamas šiuolaikinėse žydų ir krikščionių Biblijose, ir laikomi vienu tiksliausių Senojo Testamento perdavimų. Pavadinimas „masoretinis“ kilęs iš hebrajiško žodžio masorah (מסורה), reiškiančio „tradiciją“, pabrėžiančio kruopštų … [Skaityti toliau…]

Kaip atrodė Biblija prieš ją „sutvarkant“? Dauguma šiandien skaitomų Senojo Testamento (Tanacho) vertimų remiasi vadinamuoju masoretiniu tekstu – hebrajišku kanonu, kurį VIII–X a. po Kr. sistemingai redagavo žydų raštininkai, vadinami masoretais. Jie kruopščiai sudėjo balsus (niqudot), pažymėjo intonacijas, paaiškino tarimo formas, o svarbiausia – standartizavo tekstą. Tačiau prieš tai Biblija nebuvo tokia vienoda. Ji egzistavo … [Skaityti toliau…]

Septuaginta (lot. Septuaginta, iš graikų k. reiškia „septyniasdešimt“) – tai Senojo Testamento vertimas iš hebrajų ir aramėjų kalbų į senąją graikų kalbą, atliktas III–II a. pr. Kr. Aleksandrijoje, Egipte. Šis vertimas yra vienas svarbiausių Biblijos tekstų istorijoje, nes jis tapo pirmuoju reikšmingu Senojo Testamento vertimu į kitą kalbą ir turėjo didžiulę įtaką tiek žydų, tiek … [Skaityti toliau…]

Sąmonė – tai vienas tų žodžių, kuriuos dažnai tariame, bet retai suprantame. Kažkas mumyse stebi, vertina, prisimena, gailisi, tiki. Bet kas tas „kažkas“? Kur jis slepiasi – gal smegenyse, gal sieloje, o gal visai ne mumyse? Vienas seniausių atsakymų skamba iš Biblijos: „Ir Viešpats Dievas suformavo žmogų iš žemės dulkių ir įpūtė į jo nosį … [Skaityti toliau…]

Neviltis – tarsi gilus, šaltas šulinys, į kurį grimzta siela, kai viltis išblėsta, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia, kad nėra išeities, jokios šviesos tunelio gale. Žodis „neviltis“ (lot. desperatio) atspindi visišką vilties praradimą, dažnai siejamą su dvasine krize. Žodis „neviltis“ kildinamas iš lotynų kalbos desperatio, sudaryto iš de- („be“ arba „nuo“) … [Skaityti toliau…]

Žodis „evangelija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio εὐαγγέλιον (euangelion), kuris reiškia „geroji naujiena“ arba „gera žinia“. Krikščionybėje Evangelija reiškia žinią apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą – pagrindinius įvykius, kurie, pasak tikėjimo, iš esmės pakeitė žmonijos likimą. Krikščioniškame Naujajame Testamente yra keturios Evangelijos: pagal Matą, pagal Morkų, pagal Luką ir pagal Joną. Pirmosios … [Skaityti toliau…]

Budizme Samsaros ratas, dar vadinamas Bhavachakra (sanskrito k. „būties ratas“), yra gilus simbolis, atspindintis gyvenimo cikliškumą, kančą ir kelią į išsilaisvinimą. Šis vizualus mokymas, dažnai vaizduojamas spalvingose mandalose ar thangkose, yra ne tik meninis kūrinys, bet ir dvasinis žemėlapis, padedantis suprasti, kaip veikia karma, kokios priežastys mus įkalina kančios rate ir kaip galime iš jo … [Skaityti toliau…]

Ahimsos principas: nesmurtas, kuris keičia pasaulį. Ahimsa – šis paprastas, bet galingas sąvoką kilo iš senovės Indijos ir yra vienas svarbiausių budizmo, hinduizmo ir džainizmo principų. Pažodžiui reiškia „nežalojimas“ arba „nesmurtas“, tačiau ahimsa yra daugiau nei tik fizinio smurto vengimas. Tai gyvenimo filosofija, kurioje svarbu ne tik ką darome, bet ir kaip mąstome, kalbame ir … [Skaityti toliau…]