Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Pontifikas – tai senas titulas, kurį šiandien dažniausiai girdime kalbant apie popiežių. Tačiau pats žodis turi kur kas senesnę ir įdomesnę istoriją, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Žodis „pontifikas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio pontifex, kuris pažodžiui reiškia „tilto statytojas“ (pons – tiltas, facere – daryti, statyti). Šis titulas romėnų laikais buvo skirtas aukšto … [Skaityti toliau…]
Rogito – tai oficialus dokumentas, skaitomas ir dedamas į popiežiaus karstą per laidotuves, aprašantis jo gyvenimą, pontifikatą ir svarbiausius darbus. Šis lotynų kalbos terminas, kilęs iš žodžio rogare („prašyti“ arba „įrašyti“), simbolizuoja popiežiaus palikimo įamžinimą ir yra neatsiejama Romos katalikų Bažnyčios laidotuvių tradicijų dalis, aprašyta Ordo Exsequiarum Romani Pontificis. Rogito yra trumpas, dažniausiai vieno puslapio, … [Skaityti toliau…]
„Popiežius emeritas“ – skamba kiek neįprastai, nes per pastaruosius kelis šimtmečius tokį titulą išgirdome vos kartą. Žodis „emeritas“ kilęs iš lotyniško žodžio „emeritus“, kuris pažodžiui reiškia „atlikęs tarnybą“ arba „baigęs pareigas“. Taigi popiežius emeritas – tai popiežius, kuris atsistatydino, atsisakydamas savo pareigų, bet išlaikydamas pagarbos ženklą ir tam tikrą statusą. Toks reiškinys ypač retas. Istorijoje … [Skaityti toliau…]
Žodis Madona dažnai asocijuojasi su švelniu Mergelės Marijos atvaizdu arba su garsia popmuzikos atlikėja. Tačiau šio žodžio kilmė ir reikšmė daug senesnė, šventesnė ir gilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rašymas lietuviškai: Rašymas kitomis kalbomis: Visų pirma, Madona nėra asmeninis vardas. Ji nėra kita „Marijos“ versija. Tai titulas – pagarbus kreipinys, kilęs iš italų kalbos … [Skaityti toliau…]
Leviatanas yra paslaptinga ir galinga būtybė, minima Biblijoje ir kitose senovės Artimųjų Rytų tradicijose, dažnai vaizduojama kaip milžiniška jūros pabaisa, simbolizuojanti chaosą, blogį arba Dievo kūrinijos didybę. Jo paveikslas kinta priklausomai nuo konteksto – nuo mitologinės gyvatės iki realaus jūros gyvūno, tačiau visuomet jis siejamas su galia, kurią tik Dievas gali sutramdyti. Be Biblijos, Leviatano … [Skaityti toliau…]
Baltojo Kalno mūšis, žinomas kaip Battle of White Mountain anglų kalboje ir Bitva na Bílé hoře čekų kalboje, įvyko 1620 m. lapkričio 8 d. netoli Prahos, ant Baltojo Kalno (Bílá Hora), dabartinėje Čekijoje. Ši kova, vykusi per Trisdešimties metų karą (1618–1648 m.), tapo lemiamu Habsburgų katalikų pergale prieš Čekijos protestantų sukilėlius, užbaigusia Čekijos bandymą atsikratyti … [Skaityti toliau…]
Kristosofija (graik. Χριστοσοφία, Christosophía) – tai retai vartojamas terminas, reiškiantis išmintį apie Jėzų Kristų, Jo dieviškąją prigimtį, mokymą ir santykį su žmogumi. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: Christos (Kristus, Mesijas) ir sophia (išmintis). Kristosofija dažnai siejama su mistine krikščionybės interpretacija, pabrėžiančia gilų, dvasinį Kristaus pažinimą per maldą, kontempliaciją ir asmeninę patirtį, o ne vien doktrininį … [Skaityti toliau…]
Teozė (gr. Θέωσις, theōsis) – tai krikščionių teologijos sąvoka, reiškianti žmogaus sudievinimą arba dalyvavimą Dievo gyvenime per Jo malonę. Lietuvių kalboje „teozė“ kartais verčiama kaip „dieviškumo dalinimasis“ ar „sudievinimas“, tačiau tai nėra tapimas Dievu savo esme, o veikiau artėjimas prie Jo šventumo, meilės ir šlovės. Kaip sako šv. Atanazas Aleksandrietis: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus … [Skaityti toliau…]
Apvalymas – tai daugiau nei švara. Tai veiksmas, kuris pasiruošia susitikimui. Liturgijoje apvalomi indai, rankos, net altorius – ne dėl išorinio įspūdžio, bet dėl pagarbos. Tai liudijimas, kad čia vyksta kas daugiau nei apeigos: čia ateina pats Dievas. Kunigas prieš Eucharistiją tyliai meldžia: „Nuplauk mane, Viešpatie, nuo kaltės“. Po Komunijos, kai duona jau konsekruota ir … [Skaityti toliau…]
Anafora – tai pagrindinė ir švenčiausia Eucharistijos maldos dalis, kurioje įvyksta duonos ir vyno perkeitimas į Kristaus Kūną ir Kraują. Tai širdis to, ką Bažnyčia švenčia Mišiose. Anafora – tai šventas veiksmas, kurio metu dangus ir žemė susilieja viename dėkojimo ir aukos akte. Žodis „anafora“ graikiškai reiškia „pakėlimas“, „atnaša“. Tai nurodo tiek auką, kuri pakeliama … [Skaityti toliau…]