Kas yra kas?

Apaštalas Petras, dažnai vadinamas „žmonių žveju“, yra viena ryškiausių Naujojo Testamento figūrų. Jo gyvenimas, darbai ir tikėjimas padarė didžiulę įtaką krikščionybės plėtrai. Tikslios Petro gimimo ir mirties datos nėra istoriniškai patvirtintos, tačiau remiantis tradicija ir istoriniais šaltiniais, galima pateikti apytikslius laikotarpius: Petras, kurio tikrasis vardas buvo Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos. Jėzus Kristus jį pavadino … [Skaityti toliau…]

Arkivyskupas – tai aukšto rango katalikų dvasininkas, vadovaujantis arkivyskupijai. Tai ne tik garbingas titulas, bet ir reikšmingos atsakomybės ženklas. Arkivyskupo pareigos apima ne tik religinius klausimus, bet ir visuomeninius ryšius, kartais net politinius sprendimus. Lietuvoje arkivyskupų pareigas dabar eina Vilniuje ir Kaune. Žodis arkivyskupas kilęs iš graikų kalbos „archi“ (pirmasis, vyriausiasis) ir „episkopos“ (prižiūrėtojas). Tad … [Skaityti toliau…]

Vienos mūšis, žinomas kaip Battle of Vienna anglų kalboje ir Bitwa pod Wiedniem lenkų kalboje, įvyko 1683 m. rugsėjo 12 d. netoli Vienos, Habsburgų valdomos Šventosios Romos imperijos sostinės (dabartinė Austrija). Ši kova tapo lemiamu momentu, kai Lenkijos-Lietuvos Abiejų Tautų Respublikos ir Habsburgų vadovaujama krikščionių koalicija, vadovaujama karaliaus Jono III Sobieskio, triuškinamai nugalėjo Osmanų imperiją, … [Skaityti toliau…]

Graikiškas žodis Christotokos reiškia „Kristaus Motina“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti teologiškai priimtina – juk Mergelė Marija pagimdė Kristų. Tačiau ankstyvojoje Bažnyčioje šis titulas tapo aštraus ir esminio ginčo objektu, atskleidusiu gilesnius nesutarimus dėl pačios Kristaus tapatybės. Nestorijus, Konstantinopolio patriarchas, teigė, kad Jėzuje Kristuje yra dvi atskiros prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji – ir … [Skaityti toliau…]

Efeso Susirinkimas buvo sušauktas imperatoriaus Teodosijaus II iniciatyva, reaguojant į teologinį konfliktą tarp dviejų įtakingų Bažnyčios vadovų: Konstantinopolio patriarcho Nestorijaus ir Aleksandrijos patriarcho Kirilo. Pagrindinis ginčas kilo dėl Nestorijaus mokymo, vadinamo nestorianizmu. Nestorijus teigė, kad Jėzuje Kristuje yra dvi atskiros prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji – ir jos egzistuoja kaip atskiri asmenys, kurie tik „susijungę“. … [Skaityti toliau…]

Katalikų Bažnyčios istorijoje popiežystė buvo ne tik dvasIššventinimo ir vadovavimo institucija, bet ir politinių bei religinių konfliktų arena. Vienas įdomiausių šių konfliktų aspektų yra antipopiežių fenomenas – asmenų, kurie buvo paskelbti popiežiais, bet vėliau nepripažinti teisėtais, nes jų rinkimai buvo neteisėti arba jie konkuravo su teisėtu popiežiumi. Antipopiežius – tai asmuo, paskelbtas popiežiumi, bet nepripažintas … [Skaityti toliau…]

Bezjė mūšis, žinomas kaip Battle of Béziers anglų kalboje ir Bataille de Béziers prancūzų kalboje, įvyko 1209 m. liepos 22 d. Bezjė mieste, Pietų Prancūzijoje (dabartinis Okcitanijos regionas). Šis įvykis, dažnai vadinamas Bezjė žudynėmis, žymėjo Albigiečių kryžiaus žygio – Katalikų Bažnyčios kampanijos prieš katarų ereziją – pradžią. Tai buvo ne tik karinis susirėmimas, bet ir … [Skaityti toliau…]

Žodis daimonas (graikų k. δαίμων, daimōn) sukelia klaidingas asociacijas su krikščioniškuoju „demonu“, tačiau senovės Graikijoje jo reikšmė buvo visiškai kitokia. Daimonas buvo suprantamas kaip tarpinė dvasinė būtybė, jungianti dievus ir žmones, arba, kaip Sokrato atveju, vidinis dieviškas balsas, giliausia sąžinės forma, vedanti žmogų tiesos ir dorybės keliu. Senovės graikų kultūroje daimonas buvo suvokiamas kaip dvasinė … [Skaityti toliau…]

Paideia (graikų k. παιδεία) – tai senovės graikų terminas, reiškiantis ne paprastą švietimą, o gilų vidinį ugdymą, kultūrinę ir dvasinę brendą, per kurią žmogus tampa tikru žmogumi. Paideia yra daugiau nei žinių kaupimas – tai procesas, formuojantis asmenybę, jos moralę, estetinį pojūtį ir pilietinę atsakomybę. Platonas ir kiti graikų filosofai laikė paideia aukščiausiu ugdymo idealu, … [Skaityti toliau…]

Henosis (graikų k. ἕνωσις, „vienybė“) – tai mistinė būsena, kai žmogus susilieja su dieviškuoju pradu, prarasdamas savo atskirą „aš“ ir tapdamas vieniu su absoliutu. Skirtingai nuo susitikimo ar bendrystės, henosis reiškia visišką susiliejimą, kai išbyla ribos tarp individo ir dieviškumo. Šis terminas, kilęs iš neoplatonizmo, ypač Plotino filosofijos, atspindi aukščiausią dvasinį tikslą – sugrįžimą į … [Skaityti toliau…]

Katarsis (graikų k. κάθαρσις, katharsis – „apsivalymas“) – tai emocinis ir dvasinis išsilaisvinimas, kurį patiriame per meną, dramą ar intensyvų išgyvenimą. Aristotelis savo „Poetikoje“ katarsį apibūdino kaip tragedijos poveikį: stebėdami herojų kančias, žiūrovai išgyvena gailestį ir baimę, o per šias emocijas „apsivalo“, tarsi paleisdami savo vidinius konfliktus. Katarsis yra ne tik estetinis, bet ir psichologinis … [Skaityti toliau…]

Kas yra tikras žinojimas? Ar tai faktai, kuriuos kaupiame, intuicija, kuria vadovaujamės, ar kažkas gilesnio, kas leidžia mums suprasti pasaulio esmę? Senovės graikų filosofai šį klausimą iškėlė su terminu epistēmė – tikras, pagrįstas žinojimas, priešingas nepatikimai „nuomonei“ (doxa). Epistēmė buvo jų idealas, švyturys, vedantis per abejonių ir iliuzijų jūrą. Bet ką epistēmė reiškia mums, gyvenantiems … [Skaityti toliau…]