Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
1620–1630 m. prie Rūdininkų vartų LDK kunigaikščio sekretoriaus Vaitiekaus Chludžinskio rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji atiduota senosios regulos karmelitams. Vienuolynui pritaikyti senesni namai. XVII a. pirmojoje pusėje vienuolyno pastatai sujungti. 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, po 1661 m. atstatyti. 1743 m. pastatyta varpinė, primūryta zakristija, o virš jos – bibliotekos patalpa. Pastatytas … [Skaityti toliau…]
Pabradės stačiatikių mūrinėje cerkvėje 1927 m. įrengta bažnyčia. Ji buvo Pavoverės parapijos filija. 1990 m. įsteigta parapija. 2007 m. lapkričio 4 d. pašventinus naująją Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčią, Šv. Juozapato bažnyčios pastatas grąžintas stačiatikiams.
Šeštokų dvaro savininkės Baldauskaitės bažnyčiai paskyrė 8 margus žemės ir namus klebonijai. 1921 m. įkurta parapija (iš dalies Krosnos ir Rudaminos parapijų kaimų). Pirmasis klebonas buvo Kajetonas Zdančius, 1921 m. grįžęs iš Žitomiro vyskupijos. Pamaldos laikytos geležinkelio stoties pastate, vėliau – klebonijos klojime. Pagal inžinieriaus J. Vitembergo projektą 1922–1924 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebono … [Skaityti toliau…]
Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – nauja katalikų bažnyčia Mažeikiuose.
Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Vizitiečių bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniaus senamiestyje. XIX a. paversta cerkve, šiuo metu patenka į Vilniaus pataisos darbų kolonijos sudėtį.
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia stovi Vilniuje, Vilniaus g. 30. Tai vėlyvojo baroko bažnyčia, pastatyta 1625-1743 m. Ji pasižymi gausiu dekoru, plastiškais fasadais. Mūrinė, dvibokštė, vienanavė su siauresne ir žemesne už navą presbiterija ir pusapskrite apsida. Įeina į buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblį (XVII-XIX a.). Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius. Prie bažnyčios pietvakarinio šono yra Apvaizdos koplyčia, … [Skaityti toliau…]
Medinė bažnyčia Dusetose pastatyta iki 1519 m. Jonas Radvila 1530 m. Dusetų parapijai dovanojo turto. Klebonas turėjo išlaikyti mokyklą, kurią Radvilai buvo įsteigę iki 1530 m. (XVIII a. pastatyta nauja, didesnė mokykla). Dusetų dvaro grafai Emerencijana Pliaterienė ir Jonas Liudvikas Pliateris 1738 m. pastatė prieglaudą. Po 1740 m. pradėtos kurti parapinės draugijos. 1744 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
Prienų seniūnas grafas Mykolas Butleris 1781 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybą tęsė jo įpėdinis Kazimieras Sapiega. 1783 m. bažnyčia tapo Marijampolės parapijos filija. 1823 m. Igliaukoje gyveno 2, o 1844 m. – 3 marijonai kunigai. Vėliau marijonai pasistatė dviaukštį namą. Marijonas kunigas Juozapas Gegužinskas (1821–1887) apkaltintas lankęs miške sukilėlių būrį. Už tai 1863 m. areštuotas, … [Skaityti toliau…]
Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia. Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. apgriauta, 1666 m. visai nugriauta. Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 1495–1500 m. Jai 1501 m. popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidus. … [Skaityti toliau…]
Senovėje 2 km nuo Kriklinių, Moliūnų dvaro piliakalnyje, miškuose, stovėjo koplytėlė, į kurią vykdavo melstis ir Kriklinių žmonės. Po kiek laiko koplytėlė perkelta į Kriklinius. Retkarčiais atvykdavo iš Pumpėnų karmelitas ir laikydavo pamaldas. Pirmoji medinė bažnyčia vietos gyventojų rūpesčiu pastatyta 1781 m. Ji buvo Pumpėnų parapijos filija. XIX a. veikė parapinė mokykla. 1897 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Pirmoji koplyčia Kruopiuose pastatyta apie 1780 m. 1784 m. įsikūrė Dievo apvaizdos brolija. 1785 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Šalia koplyčios 1786 m. pastatyta medinė bažnyčia. Iki 1800 m. kunigą išlaikė Kruopių dvaras. 1803 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Kruopių klebonas Jonas Levanavičius po 1863 m. sukilimo … [Skaityti toliau…]
1934 m. Petrašiūnuose įsikūrė kapucinai. Jie pagal architekto Nikolajaus Mačiulskio projektą 1934 m. pastatė mūrinę bažnyčią (rūpinosi kun. Vincas Mieleška). Ją 1936 m. konsekravo arkivyskupas Antonio Arata. Bažnyčios rūsyje įrengta kino salė (buvo rodomi religiniai filmai). Kapucinai leido religinį „Lurdo“ žurnalą.