Bažnyčios

Palūšėje 1747–1757 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją fundavo kunigas J. Stockis-Bazilevskis nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Pasakojama, kad statybai tebuvo naudotas tik kirvis. 1771 m. bažnyčiai priklausė 3 kaimai ir 2 užežiai (1832 m. turėjo tik Pagavės kaimą). 1782 m. minima parapinė mokykla. 1815–1830 m. bažnyčia atnaujinta, 1841 m. apkalta lentomis. 1886–1894 m. išdažytas … [Skaityti toliau…]

Kriukai iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupų Pašvitinio dvarui. Gyventojai savo lėšomis 1792 m. pastatė medinę bažnyčią. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis jai suteikė parapijos teises. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1803 m. paskyrė 2 valakus žemės. Lietuviškos spaudos draudimo laikais klebonas Kazimieras Marma platino draudžiamą spaudą, 1906 m. įsteigė knygynėlį, 1908 m. – Lietuvių katalikų blaivybės … [Skaityti toliau…]

Klovainių (Krivaičių) dvaro savininkas Jeronimas Valavičius 1621 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1624 m. dovanotas Beržinių kaimas, vėliau pakeistas į Laipuškių kaimą, turėjo jurisdiką miestelyje. 1625 m. įsteigta parapija, 1627 m. – parapinė mokykla. 1635 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Klovainiuose nuolat gyveno 3 kunigai. 1690 m. įsteigta altarija. Nuo 1768 m. veikė Šv. … [Skaityti toliau…]

Būdvietyje 1820 m. pastatyta vieša koplyčia. Ji 1831 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau kurį laiką jo nebuvo. 1885 m. paskirtas nuolatinis. Kunigo Vladislovo Palukaičio rūpesčiu nuo 1895 m. pradėta giedoti lietuviškai. Kunigas Jonas Grajauskas 1906 m. pastatė medinę koplyčią. Ji 1917 m. tapo filija. 1920 m. įkurta parapija. Iki 1936 m. pristatyta zakristija ir prieangis … [Skaityti toliau…]

Iki 1871 m. kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. įkurta parapija. Pilviškių klebonas S. Švilpa pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Tikintieji be caro valdžios leidimo pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1912 m. statyti baigė pirmasis jos klebonas Simonas Garmus. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius, turėjęs savo biblioteką – skaityklą. Per Pirmąjį pasaulinį … [Skaityti toliau…]

Apie 1765 m. pastatyta Degenių kaimo koplyčia. 1783 m. Jurgis Gadonas kitoje vietoje, šalia kaimo, pastatė bažnyčią. Vietovę imta vadinti Gadūnavu. 1817 m. įsteigta parapija. Dar 1870 m. klebonas Vismontas, klebonavęs čia 30 metų, planavo statyti naują bažnyčią ir paskyrė 7000 rublių. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1901 m. kunigo Baltramiejaus Baltrėno rūpesčiu.

Manoma, kad mūrinė bažnyčia pastatyta iš lietuvių pilies XV a. pirmojoje pusėje. Minima 1518 m. Apie XVI a. vidurį perduota protestantams. 1600 m. iškelta bažnyčios grąžinimo byla. Po ilgo bylinėjimosi 1627 m. sutartimi bažnyčia perduota katalikams. Konsekruota 1662 m. Bažnyčia 1758 m. rekonstruota, pažeminta, šoninės navos perdengtos skliautais. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]

Į Pusnę steigti parapijos 1922 m. paskiriamas iš Rusijos grįžęs kunigas Justinas Jurkūnas. Iš pradžių pamaldos laikytos privačiuose pastatuose. Andrius ir Jadvyga Daminskai būsimai bažnyčiai dovanojo žemės. Už 1000 litų nupirkta senoji medinė Kiauklių bažnyčia ir pastatyta Pusnėje. 1924 m. Pusnės klebonu paskirtas Albertas Želnia-Želnys. Jo rūpesčiu bažnyčia dvigubai padidinta, pristatytas bokštas ir 1927 m. … [Skaityti toliau…]

Siesikų klebonijai 1441 m. dovanojama Panoterių žemė ir įpareigojama ten pastatyti koplyčią. 1584 m. ji atiteko evangelikams reformatams. 1700 m. koplyčia sudeginta ir neatstatyta, nors bylinėtasi. Iki 1744 m. pastatyta katalikų koplyčia. XVIII-XIX a. Panoteriai buvo vadinami Koplyčiomis. Kunigas Ignotas Smilgevičius 1863 m. ištremtas į Permės guberniją (1872 m. grįžo į Kuršą). Koplyčia 1864 m. … [Skaityti toliau…]

Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Ukrinų ir Bukančių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.

Utenos gyventojai, klebono Pranciškaus Turausko paraginti, dvaro savininkų Jono Balaišos ir Elenos Balaišienė remiami, 1917 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią (studento Pr. Gineičio projektas). 1919 m. į Spitrėnus paskirtas kunigas Petras Margevičius nupirko fisharmoniją, 1921 m. pastatė kleboniją, 1924 m. įrengė altorius (už Antano Jasūdžio pinigus). Vėliau įrengti 6 registrų vargonai, apmūrytas šventorius, bažnyčia apkalta … [Skaityti toliau…]

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Senojoje Varėnoje. Bažnyčia pastatyta 1994 m., lapkričio 6 d. ją pašventino popiežiaus nuncijus.