Bažnyčios

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia stovi Elektrėnuose.

Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas 1861 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos (1891–1932), Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuvių kalba (M. Kvinta palaidotas bažnyčios rūsyje). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. grąžinta tikintiesiems.

Ona Eirudavičienė 1478 m. pastatė pirmąją bažnyčią ir skyrė turto. Nauja bažnyčia pastatyta 1789 m. Caro valdžia ją 1868 m. uždarė ir nugriovė. 1925 m. bažnyčia irengta mūrinėje cerkvėje, statytoje 1875 m. Kunigas Karolis Bielinis 1930–1931 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1954–1958 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899–1985), įrengė 3 altorius.

Vakarinis Vilkaviškio apskrities pakraštys, nuo 1422 metų, priklausė Žemaičių vyskupystei, Žaliosios apylinkė buvo 1617 metais isteigtos, ir Vilniaus vyskupijai priklausančios, Alvito parapijos dalis. Kraštą 1795 metais okupavus vokiečiams, vėliau prancūzams bei rusams, 1798 m. čia buvo įsteigta Vygrių ir, nuo 1818 metų, Seinų vyskupija. Su savos, nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi, Žaliosios apylinkių žmonės sudarė … [Skaityti toliau…]

Iš nugriautos Nemunėlio Radviliškio bažnyčios medžiagos kaimo kapinėse 1856 m. pastatyta koplyčia. Valstietis Lukas Kaziūnas, 1886 m. gavęs leidimą remontuoti koplyčią, senąją nugriovė ir pastatė naują, nepaisydamas policijos įspėjimų. Koplyčią 1888 m. pašventino Biržų klebonas Juozapas Rimkevičius. Valdžia siūlė koplyčią uždaryti, o kunigą J. Rimkevičių ir L. Kaziūną nubausti 50 rublių. Vidaus reikalų ministras įsakė … [Skaityti toliau…]

Judrėnų koplyčiai 1732 m. paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1863 m. areštuotas kunigas Leonas Abramavičius, netrukus paleistas. 1906 m. įkurta parapija. Kunigo algai Judrėnų dvaro savininkas Nestoras Bucevičius paaukojo 10 600 rublių.

Manoma, kad Žygaičiuose 1608 m. pastatyta koplyčia, 1785 m. – bažnyčia. Ji XIX a. vid. sudegė. Klebono Vincento Norvaišo rūpesčiu 1861 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1862 m. įkurta parapija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Klebono Motiejaus Petronio rūpesčiu 1908 m. apmūrytas šventorius, nišose įrengtos gipsinės Kryžiaus kelio stotys. 1868–1869 m. klebonas Vincentas Norvaišas … [Skaityti toliau…]

Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus Užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839–1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805–1889). Jis 1845 m. pastatė parapinę mokyklą, kurioje 1864–1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius. Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860–1862 m. ir 1870–1877 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]

1468 m. prie pilies pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet 1503 m. jau veikė. Aukštas dvišlaitis stogas, didelis tūris, netinkuotos mūro sienos pabrėžia pastato gotikinį pobūdį. Bažnyčia yra trijų navų, penkių travėjų, 1,4 metrų storio sienos paremtos masyviais kontraforsais. … [Skaityti toliau…]

Bukonių dvaro Dvarininkas Juozapas Hoppenas 1787 m. pastatė medinę bažnyčią. Nauja mūrinė bebokštė bažnyčia pastatyta 1829 m. Ji 1916–1917 m. atnaujinta. Bažnyčia 1832 m. turėjo tik 15 margų žemės.