Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1586 m. Jai 1596 m. dovanoti Kielionių, Kvedariškių, Virkininkų kaimai, ežeras (kunigas privalėjo mokėti lietuviškai, įsteigti mokyklą). 1641 m. valdą padidino Jonas Alfonsas Lackis. Manoma, kad bažnyčią 1655 m. sudegino Rusijos kariuomenė. 1663 m. nauja bažnyčia pastatyta iki stogo. Užbaigta 1674 m. Parapijai 1744 m. priklausė 31 kaimas. Stakliškių seniūnas Juozapas … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią apie 1615 m. pastatė Paširvinčio seniūnė Ona Radvilienė. Bažnyčiai dovanotas Boblaukio kaimas (15 valakų) ir dar 6 valakų užežeris. Be to, visi Paširvinčio dvaro valdiniai nuo kiekvieno valako privalėjo kasmet klebonui mokėti po 6 grašius. Dėl Alvito parapijos XVII a. ginčijosi Vilniaus ir Žemaičių vyskupai. 1674 m. minima didelė gerai išlaikoma bažnyčia. … [Skaityti toliau…]
1913 m. pastatyta mūrinė bažnyčia buvo Švč. Jėzaus Širdies parapijos filija. Po 1925 m. priklausė vienuoliams saleziečiams. 1948 m. bažnyčia uždaryta, 1949 m. perduota valstybiniam dramos teatrui, paversta dekoracijų sandėliu. Ministrų Tarybos 1960 m. birželio 6 d. nutarimu uždaryta Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (sovietmečiu statybininkų kultūros rūmai), tikintiesiems grąžinta Dievo Apvaizdos bažnyčia, kurioje 1961 m. … [Skaityti toliau…]
Kunigo J. Danieliaus rūpesčiu 1920 m. įkurta Patilčių parapija (iš dalies Daukšių, Igliaukos, Marijampolės parapijų kaimų). Pastatyta laikina bažnyčia, klebonija, ūkiniai trobesiai. Vėliau šventorius aptvertas gulsčių lentų tvora, pastatyta stulpinė varpinė. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčiai pristatytas bokštas. Šiuo metu (2009m.) senoji medinė bažnyčia nugriauta, jos vietoje statoma mūrinė.
Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis 1652 m. patvirtino Jono Kazimiero Godliausko Kužių koplyčiai paskirtus 36 valakus žemės su žmonėmis. Bažnyčiai 1653 m. dovanoti Kušleikių ir Minkštakių kaimai. Bažnyčiai sudegus, nauja pastatyta 1775 m. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1873 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (Šiaulių parapijos filija). 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]
Kunigas Juozapas Čaplikas (1876–1961) Ryliškiuose, savo tėvo paveldėtoje 0,5 valako žemėje, 1918 m. pastatė medinę koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1924 m. įsteigta parapija. 1932 m. pastatyta nauja bažnyčia. Juozas Stasiūnas, Ryliškiuose klebonavęs nuo 1936 m., 1944 m. gruodį pasmerkė bolševikų siautėjimus. Už tai 1947 m. nuteistas 10 m. kalėti ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo … [Skaityti toliau…]
Vietos gyventojai nutarė statyti bažnyčią. 1928 m. įkurta parapija pavadinta Santaika. Varanausko kaimo lauke 1929 m. kunigas Antanas Žygas su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1937 m. kunigo Vinco Birbilo rūpesčiu statyta mūrinė bažnyčia nebuvo užbaigta. Iki 1938 m. pastatyti parapijos namai. 1944 m. sudegė klebonija. Po karo klebonas V. Jelinskis bažnyčią suremontavo, išdažė, pristatė … [Skaityti toliau…]
Upninkų savininkas Radvila Astikas iki 1477 m. pastatė pirmąją bažnyčią. XVI a. antrojoje pusėje – 1650 m. ją buvo pasisavinę evangelikai reformatai. Katalikų bažnyčia pastatyta 1717 m. Ji 1750 m. perkelta į kitą vietą. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1806 m. bažnyčia sudegė. Laikina įrengta mūrinėje dvaro koplyčioje. Po 1828 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji … [Skaityti toliau…]
Rokų Šv. Antano Paduviečio parapija įkurta 2005 m. rugsėjo 13 d. vyskupo Rimanto Norvilos dekretu. Buvusiuose Rokų keramikos kultūros namuose 1999 m. įkurta šv. Šeimos koplyčia. Gavus žemės ir suprojektavus bus statoma nauja bažnyčia Rokuose.
Skilandžiuose (taip XVII a. pirmojoje pusėje buvo vadinami Salantai) 1630 m. Zigmanto Vazos arklininkas Mikalojus Pasamovskis pastatė bažnyčią. Jai dovanoti Ablingos, Laigių, Ližių kaimai. Vyskupas Merkelis Giedraitis įkūrė parapiją. 1667 m. paskirtas sklypas mokyklai. 1724 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (veikė iki XIX a. pabaigos). Ji buvo su gotiškų proporcijų penkiasiene apside ir bokšteliu. 1902 … [Skaityti toliau…]