Pirmąją medinę bažnyčią 1639 m. pastatė Rietavo seniūnas. Jai 1639 m. paskirta pyliava nevykdyta. 1641 m. dovanotas žemės sklypas. 1693 m. bažnyčia atstatyta. 1769 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo Rietavo parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Dūdinų kaimas. Bažnyčia 1882 m. atstatyta. 1930 … [Skaityti toliau…]
Marijampolėje XIX a. pabaigoje pastatyta cerkvė Rusijos kareiviams ir dedikuota carui Aleksandrui III. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas cerkvę perdavė marijonams. Šie ją pertvarkė į bažnyčią. Ji tapo Lietuvos kariuomenės bažnyčia (sekmadieniais būdavo Šv. Mišios kariams, kitomis dienomis – miesto visuomenei). 1940 m. įkurta parapija, jai paskirta miesto pietinė dalis ir keli kaimai į … [Skaityti toliau…]
Sviatošino (Kriūkų) dvaro savininkas iki 1822 m. pastatė koplyčią ir kunigui išlaikyti paskyrė 30 margų žemės. Kunigo Jono Akelevičiaus prašomas, dvaro savininkas Mielžinskis 1860 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1872–1907 m. buvo be kunigo. 1918 m. įkurta parapija, 1920–1925 m. vadinta Žuklijais.
Apie 1717 m. pastatyta koplyčia. Seniūnas Juozas Kazlauskas 1770 m. pastatė bažnyčią; įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirta 15 valakų žemės (Prūsijos valdžia ją nusavino). Iki 1907 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti ir sakyti pamokslus lietuviškai. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas A. Eidukevičius). 1911 m. įsteigta biblioteka – skaitykla. 1912–1914 m. … [Skaityti toliau…]
Iki 1500 m. Rudaminoje įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. 1525 m. jos rektoriumi buvo Jonas Domanovskis, vėliau Žemaičių vyskupas. 1528 m. Rudaminos bažnyčia prijungta prie Vilniaus Šv. Jono bažnyčios. Jos klebonas Juozapas Marševskis 1730 m. Rudaminoje vietoj senosios bažnyčios pastatė naują. 1781 m. minima parapinė mokykla. Mykolas Tiškevičius 1832 m. bažnyčią suremontavo. Apie 1835 m. Rudaminos … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1529 m. 1539 m. minimas Rietavo klebonas. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčia atiteko evangelikams reformatams; apie 1589 m. grąžinta katalikams. 1596 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčiai dovanotas Labardžių kaimas 1608 m. sukeistas su Vatušiais. Nuo 1612 m. rašytos metrikų knygos. 1721 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1820 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]
Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1747 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija.
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1752 m., jai dovanoti 5 valakai žemės. 1765 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė iki XIX a. pradžios). Bažnyčiai 1806 m. priklausė Gudiškės kaimas. Dvarininkas Gadonas 1826 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1886–1889 m. pastatyta medinė varpinė. Žemalės bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais.
Iš 1514 m. bažnyčios turtų patvirtinimo dokumento aiškėja, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1636 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1743 m. atstatyta. Dėl jos senumo 1817 m. uždrausta laikyti pamaldas. Jos laikytos klebonijoje. Po 1818 m. bažnyčia atstatyta. Švenčionyse 1831 m. balandžio 10 d. žuvo Ceikinių finalistas Anupras Labutis, kovojęs sukilėlių būryje. … [Skaityti toliau…]