Apokalipsė pagal Tomą

„Apokalipsė pagal Tomą“ arba „Tomo apokalipsė“ (angl. Apocalypse of Thomas, lot. Revelatio Thomae) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis tekstas, priklausantis Naujojo Testamento apokrifų apokalipsių grupei. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių kūrinių, priskiriamų apaštalui Tomui, nors pats tekstas autoriaus neįvardija, o ankstyvoji Bažnyčia jį laikė neautentišku. Kūrinys išliko daugiausia lotyniškuose rankraščiuose, tačiau mokslininkai mano, kad originalas galėjo būti parašytas graikų kalba tarp II ir IV amžiaus, tikėtina Sirijoje arba Persijoje.

Tekstas ilgą laiką buvo žinomas tik iš neigiamų paminėjimų, ypač iš VI amžiaus Decretum Gelasianum, kuriame „Tomo apreiškimas“ įvardijamas kaip draudžiamas ir apokrifinis kūrinys. Tai rodo, kad Bažnyčia jį laikė pavojingu arba klaidinančiu, greičiausiai dėl jo eschatologinių spekuliacijų ir alternatyvios pasaulio pabaigos vizijos. Tik XX amžiaus pradžioje pradėti atrasti rankraščiai leido atkurti tekstą. 1907–1913 m. įvairūs mokslininkai – F. Wilhelm, E. Hauler, M. R. James, Dom Bihlmeyer ir Max Forster – identifikavo fragmentus iš Miuncheno, Veronos, Vienos ir kitų bibliotekų, taip pat senąją anglų versiją garsiajame Vercelli kodekse.

Kūrinys išliko keliomis redakcijomis: trumpąja, ilgesniąja ir keliomis sutrumpintomis versijomis. Ilgoji versija turi įvadą, kurį tyrinėtojai laiko vėlyva interpolacija, tikėtina iš V amžiaus, nes jame minimi istorinių valdovų – Teodosijaus I ir jo sūnų Arkadijaus bei Honorijaus – bruožai. Trumpesnioji versija laikoma artimesne pirminiam tekstui. Rankraščiai rodo, kad tekstas buvo plačiai paplitęs lotyniškajame pasaulyje, taip pat adaptuotas senąja anglų ir senąja airių kalbomis, o tai liudija jo populiarumą viduramžių pamokslinėje tradicijoje.

Turinio požiūriu „Apokalipsė pagal Tomą“ pateikia pasaulio pabaigos viziją, kuri struktūriškai primena kitus apokaliptinius tekstus, tačiau yra mažiau kosminė ir mistinė nei kanoninė Apreiškimo knyga. Tekstas prasideda Jėzaus kreipimusi į Tomą ir aprašo moralinį žmonijos nuosmukį, karus, marus, žemės drebėjimus ir kitus nelaimių ženklus. Ilgojoje versijoje pateikiama istorinių valdovų seka, kuri interpretuojama kaip ex eventu pranašystė. Visose versijose išsamiai aprašomi paskutinių septynių dienų ženklai: dangaus vartų atsivėrimas, kraujo lietus, žvaigždžių užgesimas, žemės drebėjimai ir angelų veikimas. Paskutinę dieną Kristus pasirodo, o išrinktieji išgelbėjami, prisikelia iš kapų ir gauna „amžinybės drabužius“.

Bažnyčios požiūris į šį tekstą buvo neigiamas nuo pat ankstyvųjų laikų. Jis buvo laikomas nepatikimu, doktriniškai pavojingu ir netinkamu viešam skaitymui. Vis dėlto viduramžiais jis turėjo didelę įtaką liaudies eschatologijai, ypač populiariam sąrašui „Penkiolika ženklų prieš Paskutinį teismą“, kuris formavo Europos vaizduotę iki pat vėlyvųjų viduramžių. Ši įtaka rodo, kad nepaisant oficialaus pasmerkimo, „Apokalipsė pagal Tomą“ buvo plačiai skaitoma, perrašoma ir adaptuojama įvairiose krikščioniškose bendruomenėse.

Apokalipsė pagal Tomą

Pirmoji teksto versija

Čia prasideda Viešpaties laiškas Tomui.

Klausyk, Tomai, apie tai, kas turi įvykti paskutiniaisiais laikais: bus badas, karas ir žemės drebėjimai įvairiose vietose, bus sniego, ledo ir didžiulių sausrų, daug nesutarimų tarp tautų, piktžodžiavimo, neteisybės, pavydo ir piktadarystės, tinginystės, puikybės ir nesusilaikymo, taip kad kiekvienas kalbės tai, kas jam patinka. Ir mano kunigai neturės ramybės tarpusavyje, bet aukos man su klastinga širdimi, todėl aš į juos nepažvelgsiu. Tuomet kunigai matys žmones, paliekančius Viešpaties namus ir atsigręžiančius į pasaulį bei nustatančius ribas Dievo namuose. Ir jie pasisavins daugybę prarastų vietų, kurios bus pavaldžios ciesoriui, kaip ir anksčiau: mokės miestų pagalvės mokesčius, atiduos net auksą ir sidabrą, o miestų vadovai bus pasmerkti ir jų turtas bus suneštas į karalių iždą, ir jie bus perpildyti.

Nes kils didelis neramumas tarp visų žmonių ir mirtis. Viešpaties namai bus apleisti, o jų altoriai taps atgrasūs, taip kad vorai ten megs savo tinklus. Šventoji vieta bus suteršta, kunigystė išniekinta, sielvartas padidės, dorybė bus nugalėta, džiaugsmas pražus ir linksmybė dings. Tomis dienomis plis blogis: bus veidmainiaujama, Viešpaties namuose nutils giesmės, tiesos nebebus, tarp kunigų įsigalės godumas; nebus galima rasti teisaus žmogaus.

Staiga, artėjant paskutiniajam laikui, iškils karalius, įstatymo mylėtojas, kuris valdys neilgai: jis paliks du sūnus. Pirmasis pavadintas pagal pirmąją raidę, antrasis – pagal aštuntąją. Pirmasis mirs anksčiau už antrąjį.

Po to iškils du kunigaikščiai, kurie engs tautas, ir jiems valdant rytinėje pusėje kils labai didelis badas, taip kad tauta sukils prieš tautą ir bus išvaryta iš savo pačių žemių.

Vėl iškils kitas karalius, klastingas žmogus, ir įsakys padaryti auksinį ciesoriaus atvaizdą, dėl to padaugės kankinysčių. Tada tikėjimas sugrįš pas Viešpaties tarnus, šventumas padaugės, o sielvartas išaugs. Kalnai bus paguosti ir lašins ugnies saldumą nuo savo veido, kad būtų užpildytas šventųjų skaičius.

Po trumpo laiko iš rytų iškils karalius, įstatymo mylėtojas, kuris padarys taip, kad Viešpaties namuose apstų visų gėrybių ir to, kas būtina: jis parodys gailestingumą našlėms ir vargšams, ir įsakys kunigams duoti karališką dovaną: jo dienomis visko bus apstu.

O po to pietinėje pasaulio dalyje vėl iškils karalius ir valdys trumpą laiką: jo dienomis iždas ištuštės dėl romėnų karių algų, todėl bus įsakyta paimti visą senolių turtą ir atiduoti karaliui, kad jis jį paskirstytų.

Po to bus gausu grūdų, vyno ir aliejaus, bet didelis pinigų trūkumas, todėl auksas ir sidabras bus atiduodami už grūdus, ir kils didelis nepriteklius.

Tuo metu labai smarkiai pakils jūra, taip kad joks žmogus nebegalės perduoti žinių kitam žmogui. Žemės karaliai, kunigaikščiai ir vadai bus sunerimę, ir joks žmogus nebekalbės laisvai. Ant berniukų galvų bus matomi žili plaukai, o jaunuoliai neužleis vietos vyresniesiems.

Po to iškils kitas karalius, klastingas žmogus, kuris valdys trumpą laiką: jo dienomis bus visokiausių blogybių, netgi žmonių giminės mirtis nuo rytų iki pat Babilono. O po to – mirtis, badas ir kalavijas Kanaano žemėje iki pat Romos. Tada visi vandens šaltiniai ir šuliniai išsilies ir pavirs krauju. Dangus bus sujudintas, žvaigždės kris į žemę, saulė bus perpjauta perpus tarsi mėnulis, o mėnulis nebeduos savo šviesos. Tomis dienomis bus didelių ženklų ir stebuklų, kai prisiartins Antikristas. Tai ženklai tiems, kurie gyvena žemėje. Tomis dienomis juos užklups dideli gimdymo skausmai. Vargas tiems, kurie stato, nes jie ten negyvens. Vargas tiems, kurie aria plėšinius, nes jie dirbs veltui. Vargas tiems, kurie tuokiasi, nes jie gimdys sūnus badui ir skurdui. Vargas tiems, kurie jungia namą prie namo ar lauką prie lauko, nes viskas bus sunaikinta ugnies. Vargas tiems, kurie nesirūpina savimi, kol dar yra laiko, nes vėliau jie bus pasmerkti amžiams. Vargas tiems, kurie nusigręžia nuo vargšo, kai jis prašo.

Nes aš esu iš aukštųjų ir galingųjų: aš esu visų Tėvas. Tai yra septyni šio pasaulio pabaigos ženklai. Visoje žemėje bus badas, didelės maro epidemijos ir daug sielvarto: tada visi žmonės bus išvesti į nelaisvę tarp visų tautų ir kris nuo kalavijo ašmenų.

Pirmąją teismo dieną bus didis stebuklas. Trečiąją dienos valandą dangaus skliaute pasigirs didžiulis ir galingas balsas, o iš šiaurės nusileis didelis kraujo debesis. Tą debesį lydės dideli griaustiniai ir galingi žaibai, ir visoje žemėje lis krauju. Tai yra pirmosios dienos ženklai.

Antrąją dieną dangaus skliaute pasigirs didelis balsas, ir žemė bus išjudinta iš savo vietos: dangaus skliaute rytuose atsivers dangaus vartai, ir pro juos bus išsiųsta didelė galybė, kuri uždengs visą dangų iki pat vakaro. Tai yra antrosios dienos ženklai.

Trečiąją dieną, apie antrąją valandą, danguje pasigirs balsas, ir žemės bedugnės paleis savo balsą iš keturių pasaulio kampų. Pirmasis dangus susivynios kaip knyga ir tučtuojau išnyks. Dėl dūmų ir bedugnės sieros smarvės dienos bus aptemdytos iki dešimtos valandos. Tada visi žmonės sakys: „Manau, kad artėja pabaiga, mes pražūsime“. Tai yra trečiosios dienos ženklai.

Ketvirtąją dieną, pirmąją valandą, prabils rytų žemė, sugriaudės bedugnė: tuomet visą žemę sujudins žemės drebėjimo jėga. Tą dieną kris visi pagonių stabai ir visi žemės pastatai. Tai yra ketvirtosios dienos ženklai.

Penktąją dieną, šeštąją valandą, danguje staiga pasigirs dideli griaustiniai, šviesos galybės ir saulės ratas bus atimti, ir pasaulyje bus didelė tamsa iki pat vakaro, o žvaigždės bus atitrauktos nuo savo tarnystės. Tą dieną visos tautos nekęs pasaulio ir niekins šio pasaulio gyvenimą. Tai yra penktosios dienos ženklai.

Šeštąją dieną bus ženklai danguje. Ketvirtąją valandą dangaus skliautas skils nuo rytų iki vakarų. Ir dangaus angelai per dangaus atsivėrimus žvelgs į žemę. Ir visi žmonės virš žemės pamatys angelų pulką, žvelgiantį iš dangaus. Tada visi žmonės bėgs.

Antroji teksto versija

Klausyk, o Tomai, nes aš esu Dievo Tėvo Sūnus ir esu visų dvasių tėvas. Išgirsk iš manęs apie ženklus, kurie įvyks šio pasaulio pabaigoje, kai išsipildys pasaulio pabaiga prieš mano išrinktiesiems paliekant šį pasaulį. Aš tau pasakysiu, kas atvirai nutiks žmonėms: bet kada tai įvyks, angelų kunigaikščiai nežino, nes kol kas tai yra nuo jų paslėpta.

Tada pasaulyje prasidės dalybos tarp karalių, o visoje žemėje kils didelis badas, didelės maro epidemijos ir daug nelaimių. Žmonių sūnūs bus išvesti į nelaisvę tarp visų tautų ir kris nuo kalavijo ašmenų. Po to, kai prisiartins pabaigos valanda, septynias dienas danguje bus didelių ženklų, ir dangaus galybės bus sujudintos.

Pirmąją dieną bus pradžia: trečiąją dienos valandą dangaus skliaute pasigirs didžiulis ir galingas balsas, iš šiaurės pakils kruvinas debesis, jį lydės dideli griaustiniai ir galingi žaibai, jis uždengs visą dangų, ir visoje žemėje lis krauju. Tai yra pirmosios dienos ženklai.

Antrąją dieną dangaus skliaute pasigirs didelis balsas, ir žemė bus išjudinta iš savo vietos, dangaus skliaute rytuose atsivers dangaus vartai, o pro juos išsiverš didelės ugnies dūmai ir uždengs visą dangų iki pat vakaro. Tą dieną pasaulyje tvyros baimė ir didelis siaubas. Tai yra antrosios dienos ženklai.

Trečiąją dieną, apie trečiąją valandą, danguje pasigirs didelis balsas, ir žemės bedugnės sugriaudės iš keturių pasaulio kampų; atsivers dangaus skliauto viršūnės, ir visas oras prisipildys dūmų stulpų. Iki dešimtos valandos tvyros labai pikta sieros smarvė, ir žmonės sakys: „Manome, kad artėja laikas, kai mes pražūsime“. Tai yra trečiosios dienos ženklai.

Ketvirtąją dieną, pirmąją valandą, iš rytų žemės ištirps bedugnė ir sugriaudės. Tada visą žemę supurtys žemės drebėjimo jėga. Tą dieną prieš žemės drebėjimo galybę kris pagonių papuošalai ir visi žemės pastatai. Tai yra ketvirtosios dienos ženklai.

Penktąją dieną, šeštąją valandą, danguje staiga nuaidės didelis griaustinis, šviesos galybės ir saulės ratas bus atimti, pasaulyje kils didelė tamsa iki pat vakaro, oras bus niūrus be saulės ir mėnulio, o žvaigždės nustos atlikusios savo tarnystę. Tą dieną visos tautos regės tai tarsi veidrodyje ir niekins šio pasaulio gyvenimą. Tai yra penktosios dienos ženklai.

Šeštąją dieną, ketvirtąją valandą, danguje pasigirs didelis balsas, ir dangaus skliautas skils nuo rytų iki vakarų, dangaus angelai per atsivėrimus žvelgs į žemę, ir visi esantys žemėje pamatys angelų pulką, žvelgiantį iš dangaus. Tada visi žmonės bėgs į kapavietes ir slėpsis nuo teisiųjų angelų veido sakydami: „O kad žemė atsivertų ir mus prarytų!“ Ir nutiks tokie dalykai, kokių dar nebuvo nuo šio pasaulio sukūrimo.

Tuomet jie pamatys mane, ateinantį iš aukštybių savo Tėvo šviesoje su šventųjų angelų galybe ir garbe. Tada, man atėjus, bus panaikinta ugninė rojaus užtvara – nes rojus yra apjuostas ugnimi. Ir tai bus ta nuolatinė ugnis, kuri sunaikins žemę ir visus pasaulio elementus.

Tada visų žmonių dvasios ir sielos išeis iš rojaus ir pasklis po visą žemę: kiekviena iš jų eis prie savo kūno ten, kur jis paguldytas, ir kiekviena iš jų sakys: „Čia guli mano kūnas“. Ir kai pasigirs didelis tų dvasių balsas, visame pasaulyje kils didžiulis žemės drebėjimas, ir nuo jo galybės kalnai skils iš viršaus, o uolos iš apačios. Tuomet kiekviena dvasia sugrįš į savo indą, ir užmigusių šventųjų kūnai prisikels.

Tuomet jų kūnai bus perkeisti į šventųjų angelų atvaizdą, pavidalą bei garbę, ir į mano šventojo Tėvo atvaizdo galybę. Tada jie bus aprengti amžinojo gyvenimo apdaru iš šviesos debesies, kurio šiame pasaulyje dar niekas nebuvo regėjęs; nes tas debesis nusileidžia iš aukščiausios dangaus karalystės nuo mano Tėvo galybės. Ir tas debesis savo grožiu apgaubs visas dvasias, kurios mane įtikėjo.

Tada jie bus aprengti ir šventųjų angelų nešami ant rankų, kaip aš jums anksčiau buvau sakęs. Tuomet jie taip pat bus pakelti į orą ant šviesos debesies ir džiūgaudami eis su manimi į dangų, ir tada jie pasiliks mano Tėvo šviesoje ir garbėje. Tada jie patirs didelį džiaugsmą su mano Tėvu ir priešais šventus angelus. Tai yra šeštosios dienos ženklai.

Septintąją dieną, aštuntąją valandą, pasigirs balsai keturiuose dangaus kampuose. Visas oras sudrebės ir prisipildys šventųjų angelų, ir jie kariaus tarpusavyje visą dieną. Tą dieną šventieji angelai surinks mano išrinktuosius, apsaugodami juos nuo pasaulio sunaikinimo. Tuomet visi žmonės pamatys, kad artėja jų pražūties valanda. Tai yra septintosios dienos ženklai.

Ir kai praeis septynios dienos, aštuntąją dieną, šeštąją valandą, danguje iš rytų pasigirs saldus ir švelnus balsas. Tada apsireikš tas angelas, kuris turi valdžią šventiesiems angelams: visi angelai išeis kartu su juo, sėdėdami mano šventojo Tėvo debesų vežimuose, džiūgaudami ir lėkdami oru po dangumi, kad išgelbėtų išrinktuosius, kurie mane įtikėjo. Ir jie džiaugsis, kad atėjo šio pasaulio sunaikinimas.

Čia baigiasi Išganytojo žodžiai Tomui apie šio pasaulio pabaigą.