Šv. Izaokas Siras, rusų tradicijoje vadinamas „преподобный Исаак Сирин Ниневийский“, yra VII amžiaus Rytų krikščionybės asketas, vienuolis ir trumpai ėjęs Ninevijos vyskupo pareigas. Jo pagrindinis kūrinys, originaliai parašytas sirų kalba, vadinasi „ܡܶܡܪ̈ܐ ܕܐܝܣܚܩ ܣܘܪܝܐ“ – tai Izaoko Siro Ascetiniai žodžiai. Graikų tradicijoje jis žinomas kaip „Λόγοι ἀσκητικοί“, slavų – kaip „Слова постнические“, o lotyniškoje recepcijoje … [Skaityti toliau…]
What the Buddha Taught (liet. „Ko mokė Buda“) – tai viena aiškiausių, švariausių ir labiausiai gerbiamų šiuolaikinių knygų apie ankstyvąjį budizmą. Ją 1959 m. parašė Šri Lankos vienuolis ir mokslininkas dr. Walpola Rahula. Tai ne filosofinis traktatas ir ne asmeninių įžvalgų rinkinys. Tai bandymas kuo tiksliau ir paprasčiau perduoti tai, ką pats Buda sakė seniausiuose … [Skaityti toliau…]
Milindos klausimai (Milindapañha) – tai vienas įdomiausių ir gyviausių ankstyvojo budizmo tekstų. Jis parašytas dialogo forma tarp graikų karaliaus Milindos (istorinio indograikų karaliaus Menandro I) ir budistų vienuolio Nāgasenos. Tekstas nėra sausas traktatas – tai gyvas, protingas, kartais net aštrus pokalbis, kuriame karalius kelia aštrius klausimus, o vienuolis atsako aiškiai, logiškai ir dažnai su puikiomis … [Skaityti toliau…]
Vimalakīrti Nirdeśa Sūtra (skr. Vimalakīrti-nirdeśa-sūtra, kin. 維摩詰所說經 Wéimójí suǒshuō jīng, tib. དབྱིག་གཉེན་གསུངས་པའི་མདོ། Yiknyen Sungpe Do) – lietuviškai dažniausiai vadinama Vimalakirtčio sutra arba Vimalakirčio mokymo sutra – tai vienas gyviausių, drąsiausių ir literatiškiausių Mahajanos budizmo tekstų. Skirtingai nuo daugelio sutrų, kuriose Buda sėdi centre ir moko, čia pagrindinis veikėjas – pasaulietis, turtingas pirklys Vimalakirtis. Jis guli … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewis buvo britų rašytojas, literatūros kritikas ir krikščioniškos apologetikos autorius, vienas ryškiausių XX a. mąstytojų. Jis dėstė Oksforde ir Kembridže, rašė tiek grožinę literatūrą (pvz., Narnijos kronikas), tiek gilius filosofinius ir teologinius tekstus. Lewisas buvo žmogus, kuris mokėjo sudėtingas idėjas paaiškinti paprastai, be akademinio puikavimosi, todėl jo knygos iki šiol skaitomos ne tik … [Skaityti toliau…]
Apie krikštą prieš donatistus (De baptismo contra Donatistas) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino poleminių veikalų, parašytas apie 400 metus. Šis šešių knygų traktatas skirtas atsakyti į donatistų keliamus klausimus dėl krikšto galiojimo ir Bažnyčios vienybės. Donatistai teigė, kad sakramentai yra galiojantys tik tada, kai juos teikia moraliai nepriekaištingi dvasininkai, o bet koks ryšys su „išdavikais“ … [Skaityti toliau…]
Vibia Perpetua (lot. Vibia Perpetua) buvo kilminga romėnė iš Kartaginos (dabartinis Tunisas). Apie 203 metus po Kristaus jai buvo apie 22 metai. Jos tėvas buvo pagonis, tačiau yra manoma, kad motina galėjo būti krikščionė. Perpetua kalėjime rašė dienoraštį – tai vienas iš ankstyviausių žinomų moters parašytų tekstų. Felicita (lot. Felicitas) buvo Perpetuos tarnaitė ir vergė. … [Skaityti toliau…]
„Dvasinis giedojimas apie sielą ir Sužadėtinį Kristų“ (Cántico espiritual) – vienas žymiausių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) mistinių ir poetinių veikalų, parašytas XVI amžiaus antroje pusėje. Šis kūrinys laikomas krikščioniškosios mistikos šedevru ir vienu gražiausių religinių tekstų ispanų kalba. Jame sielos kelias į dieviškąją vienybę perteikiamas per meilės poeziją, įkvėptą Senojo Testamento Giesmių giesmės, tačiau perrašytą … [Skaityti toliau…]
„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]
Tamsioji sielos naktis“ – tai vienas žymiausių ispanų mistiko, šventojo Jono Kryžiečio (isp. San Juan de la Cruz, 1542–1591) kūrinių, parašytas XVI a. antroje pusėje. Šiame veikale autorius apmąsto gilų dvasinį žmogaus augimą, kylantį iš skausmingo, bet būtino atsiskyrimo nuo pasaulio ir savęs paties, vedančio į vienybę su Dievu. Šis tekstas iš pradžių buvo parašytas … [Skaityti toliau…]
Surrexit Christus: reikšmė, kilmė ir vieta krikščioniškoje tradicijoje Surrexit Christus yra lotyniška frazė, reiškianti „Kristus prisikėlė“. Tai vienas svarbiausių krikščioniškojo tikėjimo teiginių, glaudžiai susijęs su Velykų švente ir Kristaus prisikėlimo skelbimu. Ši frazė skamba bažnyčiose jau daugiau nei tūkstantį metų ir išlieka gyva tiek liturgijoje, tiek tikinčiųjų kasdienybėje. Lotyniškas žodis surrexit reiškia „prisikėlė“ ir vartojamas … [Skaityti toliau…]
„Pirkei Avot“ (hebrajiškai משנה אבות – „Tėvų skyriai“, „Tėvų posakiai“ arba „Tėvų išmintis“). Tai vienas žymiausių ir labiausiai mylimų žydų religinės bei etinės literatūros kūrinių. „Pirkei Avot“ nėra įprasta knyga su vieno autoriaus mintimis, o senovinių etinių ir religinių aforizmų bei išminties posakių rinkinys, kuriame surinktos žymiausių žydų mokytojų ir išminčių mintys per kelis šimtmečius … [Skaityti toliau…]