Klemento laiškai – tai vieni seniausių krikščioniškosios literatūros tekstų, parašyti tuo metu, kai Bažnyčia dar neturėjo galutinai susiformavusio kanono ir jos bendruomenės tvarkėsi be tvirto teologinio aparato. Juos parašė šv. Klementas Romietis, ketvirtasis Romos vyskupas po šv. Petro, Lino ir Anakleto. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug: gimė I amžiuje, tikėtina, Romoje ar Graikijoje, o mirė … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
Eda (Edda) – tai senovės islandų literatūros rinkinys, saugantis visą Skandinavijos mitologijos branduolį. Nors terminas kildinamas iš vietovės pavadinimo Oddi (Odžio knyga), jis taip pat siejamas su žodžiu edda (prosenelė) bei óðr (poezija). Tai nėra vienas kūrinys, o du fundamentalūs šaltiniai: Poetinė Eda (Eddukvæði) ir Prozinė Eda (Snorra Edda). Abu jie užrašyti senąja islandų kalba … [Skaityti toliau…]
Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas (Codex Iuris Canonici, CIC) – tai pagrindinis Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis Bažnyčios gyvenimą, tvarką, valdžią, dvasininkų ir pasauliečių teises bei pareigas. Tai tarsi Bažnyčios „konstitucija“, kuri nustato, kaip turi būti organizuota jos veikla – nuo sakramentų teikimo iki parapijų administravimo ir bažnytinių teismų veiklos. Pirmasis Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas buvo … [Skaityti toliau…]
Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, lotyniškai Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium (sutrumpintai CCEO), yra pagrindinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis Rytų apeigų katalikų Bažnyčių gyvenimą. Jį 1990 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II, siekdamas, kad visos Rytų katalikų Bažnyčios, išlaikydamos savo dvasinį paveldą ir savitą liturginę tradiciją, turėtų bendrą teisinį pagrindą, atitinkantį jų istoriją ir santykį su Romos Sostu. … [Skaityti toliau…]
Dykumos tėvų posakiai (pamokymai) (lot. Apophthegmata Patrum, gr. Ἀποφθέγματα Πατέρων) – vienas seniausių ir įtakingiausių krikščioniškosios dvasinės literatūros kūrinių. Tai rinkinys trumpų pasakojimų, posakių ir dialogų, kuriuose perteikiama Egipto, Palestinos ir Sirijos vienuolių – vadinamųjų dykumos tėvų ir motinų (Abba ir Amma) – išmintis. Šie žmonės IV–V amžiuje traukė į dykumą ieškodami visiško atsidavimo Dievui, … [Skaityti toliau…]
Rusų liaudies pasaka, užrašyta Aleksandro Nikolajevičiaus Afanasjevo „Šventojo Mikalojaus istorija“ (angl. „A Story of Saint Nicholas“) yra iš Aleksandro Afanasjevo rinkinio „Russian Folk-Tales“, pirmą kartą paskelbto XIX a. viduryje (1855–1863 m.). Leonard Arthur Magnus vertimas į anglų kalbą buvo išleistas vėliau, siekiant pristatyti šias pasakas angliakalbiams skaitytojams. Įdomus faktas: Ši pasaka atspindi stiprią krikščioniškąją rusų … [Skaityti toliau…]
Katalikiška mokykla (ar gimnazija) – tai ne tik vieta, kur vaikai mokosi matematikos, kalbų ar istorijos. Tai ugdymo bendruomenė, kurioje šalia įprastų dalykų didelis dėmesys skiriamas vertybėms, tikėjimui ir asmenybės formavimui. Tokiose mokyklose ugdymas grindžiamas Evangelijos principais: pagarba žmogui, artimo meile, sąžiningumu, tarnyste bendruomenei. Kasdienybėje tai reiškia, kad šalia įprastų pamokų vaikai gali turėti maldos … [Skaityti toliau…]
Antikiniame pasaulyje, ypač permainingame ir ideologijų kupiname Pirmojo amžiaus prieš Kristų ir Pirmojo amžiaus po Kristaus Artimuosiuose Rytuose, egzistavo įvairios religinės ir filosofinės srovės. Tarp jų ryškiai išsiskyrė dvi bendruomenės – esenai ir terapeutai. Nors abiems būdingas asketiškumas ir nuoširdus atsidavimas Dievui, jos aprašomos kaip skirtingos, tačiau glaudžiai susijusios, judėjimo formos. Mūsų žinios apie jas … [Skaityti toliau…]
Kristau,kuris ant savo Kryžiauspriėmei žmogišką mūsų pasaulį,vakar dienos, šiandienos ir tą, kuris bus rytoj:seną nuodėmės pasaulį.Padaryk, kad tavo Prisikėlimo dėkajis taptų naujas:padaryk, kad jis atsinaujintųper kiekvieną širdį,kurią aplankė Prisikėlimo galia. O prisikėlęs Kristau,į savo šlovingas žaizdaspriimk visas skaudančiasšiuolaikinio žmogaus žaizdas:tas, apie kurias daug kalbama žiniasklaidoje,ir tas, kurios tyliai skauda paslėptos širdyse.Teišgydo jas Tavo Atpirkimo slėpinys.Teužtraukia … [Skaityti toliau…]
„Tyla“ (originalus japoniškas pavadinimas 沈黙 / Chinmoku, angliškai Silence) – japonų rašytojo Shūsaku Endō (1923–1996) 1966 m. išleistas istorinis ir teologinis romanas, pelnęs Tanizaki premiją ir laikomas vienu svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių. Lietuviškai jis pasirodė kaip Tyla. Romanas nukelia į XVII a. Japoniją, į laikus po Šimabaros sukilimo, kai krikščionybė buvo žiauriai persekiojama, … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]