Sopulingoji Motina (lot. Mater Dolorosa, it. Madonna Addolorata) yra vienas iš jaudinančių Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, pabrėžiantis jos kančią ir skausmą, patirtą stebint savo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, kančią ir mirtį ant kryžiaus. Šis titulas rodo Marijos, kaip kenčiančios motinos ir tikinčiųjų užtarėjos, vaidmenį, kviečiantį kontempliuoti jos širdies skausmą ir stiprybę. Titulas Sopulingoji Motina … [Skaityti toliau…]
Jei ankstyvoji krikščionybė būtų turėjusi savo „intelektualų bokso ringą“, tai Origeno veikalas „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) būtų buvęs pagrindinis sunkiasvorių mačas. Tai vienas reikšmingiausių apologetikos kūrinių visoje krikščionybės istorijoje, kuriame susiduria du peilio aštrumo protai: pagonis filosofas Celsas ir krikščionių genijus Origenas. Apie 177–180 m. e. m. graikų filosofas Celsas parašė veikalą „Tikrasis žodis“ (Logos … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]
Jei Klemenso Aleksandriečio „Stromata“ buvo skirta giliems intelektualiniams ieškojimams ir filosofinei mozaikai, tai jo veikalas „Auklėtojas“ (gr. Paedagogus, ang. The Instructor) yra praktinis krikščioniško gyvenimo gidas. Tai antroji Klemenso sumanytos trilogijos dalis, kuri užima tarpinę vietą tarp raginimo atsiversti į tikėjimą (Protrepticus) ir gilaus pažinimo studijų (Stromata). Šis kūrinys yra vienas ankstyviausių ir išsamiausių krikščioniškos … [Skaityti toliau…]
„Directorium Inquisitorum“ (liet. Inkvizitorių vadovas arba Inkvizicijos vadovas) yra bene garsiausias ir įtakingiausias viduramžių teisinis‑teologinis traktatas, nustatęs standartus kovai su erezijomis. 1376 metais jį lotynų kalba parengė dominikonų vienuolis, Aragono generalinis inkvizitorius Nicolau Eymerich (Nikolajus Eimerikas). Tai nebuvo kūrybinis darbas, o itin griežtas praktinis „operacijų vadovas“, skirtas inkvizitoriams, kad šie nepasiklystų sudėtinguose teisiniuose ir doktrininiuose … [Skaityti toliau…]
„Dievybės sėkla“ yra metafora, naudojama įvairiuose religiniuose tekstuose ir teologinėse apmąstymuose, siekiant apibūdinti dieviškumo buvimą žmogaus širdyje. Tai suvokiama kaip Dievo dovanota pradinė dvasinė gyvybė, kviečianti žmogų į pilnatvę ir amžiną bendrystę su Kūrėju. Ši idėja pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gimsta su galimybe siekti šventumo, tobulumo ir bendrystės su Dievu, tačiau, kaip ir sėkla gamtoje, … [Skaityti toliau…]
„Dieviškoji komedija“ (Comedìa, vėliau vadinta Divina Commedia) – italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurtas epinis kūrinys, laikomas vienu didžiausių pasaulio literatūros šedevrų. Parašytas XIV a. pradžioje (1308–1320 m.), jis jungia viduramžių teologiją, filosofiją ir poetinę vaizduotę, tapdamas kertiniu Vakarų kultūros tekstu. Dantė Aligjeris (1265–1321) buvo Florencijos poetas, filosofas ir politikas, kurio gyvenimą ženklino tremtis … [Skaityti toliau…]
Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]
Straipsnio pavadinimas: „Kuo Tu Mane Laikai?” Evangelijų istorija, besisukanti apie klausimą: „O kuo jūs mane laikote?” (Mk 8, 29), yra esminė krikščioniškojo tikėjimo šerdis. Šis klausimas, užduotas Jėzaus mokiniams, nuolat skamba ir istorijos tėkmėje bei kviečia kiekvieną asmeniškai atsakyti. Atsakymas į jį atskleidžia ne tik mūsų tikėjimo gilumą, bet ir tai, kaip suvokiame Dievo atskleidimą … [Skaityti toliau…]
Antoine’o Augustino Calmeto „Traité sur les apparitions des esprits et sur les vampires“ – lietuviškai žinomas kaip „Traktatas apie dvasių ir vampyrų pasirodymus“ arba išsamiau „Traktatas apie dvasių, angelų, demonų ir mirusiųjų sielų pasirodymus“ – yra vienas reikšmingiausių tekstų vakarų okultizmo ir teologijos istorijoje. Gerbiamas benediktinų vienuolis ir biblistas Antoine Augustin Calmet (Antuanas Augustinas Kalmetas) … [Skaityti toliau…]
Graikiškas žodis „baptidzo“ reiškia „užlieti“, „panardinti“, „panirti“ arba „permerkti“. Šis terminas vartojamas Naujajame Testamente, aprašant krikšto veiksmą – simbolinį arba realų žmogaus panirimą į vandenį. Tai svarbi krikščioniškojo tikėjimo dalis, reiškianti ne tik fizinį veiksmą, bet ir dvasinį atgimimą bei naujo gyvenimo pradžią su Dievu. Biblijoje žodis „baptidzo“ vartojamas įvairiuose kontekstuose, tačiau visada jis išreiškia … [Skaityti toliau…]
Jei Viduramžiais būtų egzistavęs „bestselerių“ sąrašas, „Aukso legenda“ (Legenda Aurea arba Aurea Legenda) būtų tvirtai užėmusi pirmąją vietą ištisus šimtmečius. Tai knyga, kurią savo populiarumu lenkė tik Biblija. Parašyta apie 1260 metus, ji tapo pagrindiniu šaltiniu, iš kurio Vakarų Europos žmonės sėmėsi žinių apie šventuosius, jų gyvenimą, kankinystę ir neįtikėtinus stebuklus. Kūrinio autorius – dominikonų … [Skaityti toliau…]