Epifanijus Salaminietis, kurio veikalas „Panarion“ (gr. Πανάριον, pažodžiui „vaistinėlė“ arba „vaistų dėžė“) yra vienas didžiausių ir išsamiausių IV amžiaus krikščioniškosios literatūros kūrinių, skirtų erezijų aprašymui ir jų paneigimui. Pats autorius, Kipro Konstantijos vyskupas Epifanijus, veikalo pradžioje paaiškina, kad erezijos yra tarsi dvasiniai nuodai, o jo knyga – priešnuodžių rinkinys, skirtas apsaugoti tikinčiuosius nuo klaidamokslių. Šis … [Skaityti toliau…]
„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]
„The Lectures on Faith“ („Tikėjimo paskaitos“) – tai ankstyvosios Pastarųjų Dienų Šventųjų judėjimo teologijos tekstas, kuriame tikėjimas pristatomas kaip pirmasis ir esminis Dievo pažinimo bei dvasinio gyvenimo principas. Šios paskaitos buvo skirtos mokyti bendruomenę, kaip suprasti tikėjimo prigimtį, jo objektą ir jo veikimą žmogaus gyvenime. Tekstas parašytas aiškiai, logiškai ir nuosekliai, todėl iki šiol išlieka … [Skaityti toliau…]
„De contemptu saeculi“ („Apie pasaulio niekinimą“) yra vienas ankstyviausių ir ryškiausių Petro Damiano tekstų, rodantis XI amžiaus dvasinės reformos įtampą ir idealus. Šis traktatas gimė laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė apsivalyti nuo pasaulietinės įtakos, sustiprinti vienuolinę drausmę ir grąžinti dvasininkiją prie asketiškų šaknų. Damianas, vienas iš griežčiausių ir įtakingiausių to meto reformatorių, šiame veikale formuluoja aiškią … [Skaityti toliau…]
„Jaruzalė“ nėra savarankiškas vietovardis, o tik netaisyklinga Jeruzalės forma, atsirandanti dėl šnekamosios kalbos įtakos. Taisyklingas lietuviškas pavadinimas yra Jeruzalė, atitinkantis tarptautinius variantus: hebrajiškai Yerushalayim, arabiškai Al‑Quds, angliškai Jerusalem. Seniausia žinoma forma Urusalim greičiausiai reiškė „Šalimo miestas“ arba „taikos miestas“, todėl lietuviškas „Je-“ yra istoriškai pagrįstas, o „Ja-“ – tik fonetinė klaida. Jeruzalė yra vienas seniausių … [Skaityti toliau…]
Betliejus yra svarbus miestas krikščioniškoje tradicijoje, pirmiausia dėl to, kad jis yra Jėzaus Kristaus gimimo vieta, kaip aprašyta Šventajame Rašte. Miestas yra įsikūręs Palestinoje, dabartiniame Vakarų Krante, netoli Jeruzalės. Štai keli svarbiausi aspektai apie Betliejų: Istorinė ir Teologinė Reikšmė 1. Jėzaus Kristaus Gimimo Vietovė 2. Senovės Klasikinė Reikšmė 3. Istorinė ir Archeologinė Reikšmė 4. Šiuolaikinė … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Kalėdos yra viena svarbiausių ir džiaugsmingiausių švenčių krikščionybėje, kuri švenčiama gruodžio 25 dieną. Tai yra Jėzaus Kristaus gimimo šventė, simbolizuojanti Dievo meilės apsireiškimą pasaulyje per savo Sūnų. Šventė pabrėžia Kristaus įsikūnijimo stebuklą, kai Dievas tapo žmogumi, kad išgelbėtų žmoniją nuo nuodėmės ir atneštų išganymą. Kalėdos yra šventė, kurią švenčia ne tik krikščionys, bet ir dauguma … [Skaityti toliau…]
Joninės, arba Šv. Jono Krikštytojo gimimas, yra švenčiamos birželio 24 dieną ir yra viena iš svarbiausių vasaros švenčių krikščionių liturginiame kalendoriuje. Ši šventė yra ypatinga tuo, kad ji pažymi vieno iš reikšmingiausių Biblijos asmenybių, Jono Krikštytojo, gimimą. Jonas Krikštytojas yra žinomas kaip Jėzaus pirmtakas ir žmogus, kuris ruošė kelią Mesijui, skelbdamas atgailos ir atsivertimo būtinybę. … [Skaityti toliau…]
Grabnyčios, dar vadinamos Kristaus Paaukojimo šventykloje arba Viešpaties Paaukojimo švente, yra viena iš seniausių krikščionių liturginių švenčių, švenčiama vasario 2 dieną. Ši šventė primena Evangelijoje pagal Luką aprašytą įvykį, kai Marija ir Juozapas, laikydamiesi žydų įstatymo, atnešė kūdikį Jėzų į Jeruzalės šventyklą ir paaukojo jį Viešpačiui. Tuo metu šventykloje Jėzų sutiko senolis Simeonas ir pranašė … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
„Augustino Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, jungiantis autobiografiją, teologiją ir filosofinę mintį. Šį kūrinį parašė Hipono vyskupas Augustinas – vienas įtakingiausių Vakarų krikščionybės mąstytojų, kurio darbai suformavo didelę dalį viduramžių teologijos ir vėlesnės filosofijos tradicijos. Veikalas sukurtas apie 397–400 metus, kai autorius jau buvo subrendęs teologas ir siekė apmąstyti savo gyvenimo … [Skaityti toliau…]