Kai Marija susižadėjo su Juozapu, ji buvo paprasta Nazareto mergina. Evangelija pagal Luką pasakoja, kad angelas Gabrielius jai apsireiškė ir tarė:„Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi!“ (Luko 1,28) Marija nustebo ir klausė, kaip galėtų susilaukti vaiko, jei dar nebuvo su vyru:„Kaip tai įvyks, jei aš nepažįstu vyro?“ (Luko 1,34) Angelas atsakė:„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, … [Skaityti toliau…]
Edvardas Elgaras (Edward William Elgar, 1857–1934), vienas žymiausių anglų kompozitorių, 1903 m. sukūrė oratoriją „Apaštalai“ (The Apostles, Op. 49), kuri pasakoja apie Jėzaus apaštalų pašaukimą, jų gyvenimą ir dvasinę kelionę. Ši oratorija, kartu su vėlesne „Karalystė“ (The Kingdom, 1906), buvo dalis Elgaro ambicingo plano sukurti trilogiją apie Kristaus gyvenimą ir krikščionybės pradžią. „Apaštalai“ yra monumentalus … [Skaityti toliau…]
Vatikano apaštališkoji biblioteka (Biblioteca Apostolica Vaticana) – viena seniausių ir turtingiausių intelektualinio paveldo saugyklų pasaulyje. Tai nėra tiesiog knygų rinkinys; tai „žmonijos atmintis“, kurioje saugomi dokumentai formavo Vakarų civilizacijos raidą. Ji vadinama „apaštališkąja“ todėl, kad nuo pat įsteigimo 1475 m. buvo laikoma popiežiaus – apaštalų įpėdinio – oficialia mokslinių studijų ir Bažnyčios atminties biblioteka, tiesiogiai … [Skaityti toliau…]
Svetimautojos epizodas (lot. Pericope Adulterae) yra viena žinomiausių ir emociškai stipriausių Naujojo Testamento ištraukų, tradiciškai randama Jono evangelijoje (Jn 7, 53–8, 11). Šiame pasakojime aprašoma drama, kurioje fariziejai ir Rašto aiškintojai atveda pas Jėzų moterį, sugautą svetimaujant, siekdami jį išprovokuoti ir rasti pagrindą kaltinimui. Pagal Mozės įstatymą tokia moteris turėjo būti užmušta akmenimis, tačiau Jėzus, … [Skaityti toliau…]
Šėtono kilmė (angl. The Origin of Satan), 1995 m. parašyta Prinstono universiteto profesorės Elaine Pagels, yra fundamentali studija, analizuojanti Šėtono figūros transformaciją iš hebrajiškosios Biblijos „priešininko“ į krikščioniškąjį absoliutaus blogio įsikūnijimą. Autorė savo analizę grindžia istoriniu kontekstu, teigdama, kad Šėtono įvaizdis vystėsi ne tik kaip religinė doktrina, bet ir kaip socialinis įrankis, skirtas brėžti ribas … [Skaityti toliau…]
Kelnų Manio kodeksas (lot. Codex Manichaicus Coloniensis) yra vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, iš esmės pakeitęs mokslininkų supratimą apie manichėjizmo ištakas ir pranašo Manio gyvenimą. Tai mažiausia pasaulyje antikinė knyga (jos matmenys tėra apie 3,5 x 4,5 cm), parašyta graikų kalba ant itin plono papiruso. Šis dokumentas, datuojamas V amžiumi, buvo įsigytas Kelnų universiteto … [Skaityti toliau…]
Jėzaus suėmimas aprašomas visose keturiose Evangelijose: Mato 26:47–56, Morkaus 14:43–52, Luko 22:47–53 ir Jono 18:1–11. Tai įvykis, kuris įvyko po Paskutinės vakarienės ir žymi Jėzaus kančios kelio pradžią. Jėzus buvo išduotas Judo Iskarijoto, vieno iš Jo mokinių, ir suimtas Getsemanės sode, kai meldėsi. Įvykio aprašymas pagal Evangelijas 1. Mato Evangelija (Mato 26:47–56) Jėzus meldėsi Getsemanės … [Skaityti toliau…]
Karolis Bendžaminas Veitas (Charles Benjamin Waite) savo veikale „Krikščionių religijos istorija iki dviejų šimtųjų metų“ History of the Christian Religion to the Year Two Hundred pateikia vieną iš įdomiausių XIX a. bandymų rekonstruoti ankstyvosios krikščionybės raidą remiantis kritiniu istoriniu metodu, o ne vėlesnėmis dogminėmis schemomis. Autorius tyrinėja pirmuosius du šimtmečius kaip laikotarpį, kuriame krikščionybė dar … [Skaityti toliau…]
Ričardo Rolio (Richard Rolle, ~1300–1349) vardu tituluojamas traktatas „Mūsų kasdienis darbas“ (Our Daily Work), dar žinomas kaip „Drausmės veidrodis“ (A Mirror of Discipline), yra vienas praktiškiausių vėlyvųjų viduramžių dvasinio gyvenimo vadovų. Priešingai nei grynai mistinė „Tobulo gyvenimo forma“ (The Form of Perfect Living), šis tekstas, rastas garsiajame Arundelio rankraštyje (Arundel MS 507), yra orientuotas ne … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
Po savo triumfo prieš mirtį, Jėzus ne iš karto „pradingsta“ iš žemės scenos, palikdamas mokinius vienus suglumusius. Priešingai, Naujasis Testamentas liudija apie intensyvų keturiasdešimties dienų laikotarpį (Apd 1, 3), per kurį Prisikėlusysis ne kartą ir įvairiomis aplinkybėmis pasirodydavo savo išrinktiesiems. Tai nebuvo migloti sapnai ar trumpalaikės vizijos – tai buvo realūs susitikimai, turėję gilią prasmę … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]