Apaštalų darbai (lotyniškai Actus Apostolorum, graikiškai Πράξεις τῶν Ἀποστόλων – Praxeis tōn Apostolōn) – dar vadinami Apaštalų knyga, Apaštalų darbų knyga arba tiesiog Apaštalais – vienintelė Naujojo Testamento knyga, kuri nėra nei evangelija, nei laiškas, o istorinis pasakojimas apie tai, kas vyko po Jėzaus įžengimo į dangų. Lukas čia jau nebe tik tyrinėtojas, renkantis pasakojimus … [Skaityti toliau…]
„Bible Atlas“ – tai vienas iš išsamiausių ir kruopščiausiai parengtų biblinių geografijos vadovų, sukurtas XIX a. pabaigoje amerikiečių teologo Jesse L. Hurlbuto. Šis veikalas skirtas tiems, kurie nori ne tik skaityti Bibliją, bet ir matyti jos pasaulį: miestus, kalnus, upes, karavanų kelius, karalysčių ribas ir istorines vietas, kuriose vyko biblinių pasakojimų įvykiai. Tai nėra paprastas … [Skaityti toliau…]
Antrasis laiškas Timotiejui, lotyniškai vadinamas Secunda Epistula ad Timotheum, yra paskutinė apaštalo Pauliaus išlikusi korespondencija, parašyta Romoje kalėjime, kai jis jau nujautė artėjantį mirties nuosprendį. Graikiškame originale laiško pavadinimas yra Πρὸς Τιμόθεον Β΄ (Pros Timotheon B’ – „Antrasis Timotiejui“). Laiškas skirtas ne bendruomenei, bet artimam mokiniui Timotiejui, todėl jo tonas itin asmeniškas ir kupinas atsisveikinimo … [Skaityti toliau…]
Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]
Veikalas „Dievas, nematomas karalius“ (orig. God, the Invisible King) žymi ryškų posūkį garsiojo fantastikos pionieriaus H. G. Wellso kūryboje. Išleista 1917 m. Londone (Cassell & Co leidykla), ši knyga nėra grožinis kūrinys, o teologinis-filosofinis traktatas, kuriame autorius deklaruoja savo asmeninį „modernų religingumą“. Knyga buvo parašyta per patį Pirmojo pasaulinio karo įkarštį. Milžiniškos žūtys ir senojo … [Skaityti toliau…]
Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]
Jėzaus paėmimas į dangų, arba „įžengimas į dangų“, yra svarbus įvykis krikščioniškoje tradicijoje, aprašytas Naujajame Testamente, tiek Evangelijose, tiek Apaštalų darbuose. Šis įvykis žymi Jėzaus žemiškosios misijos pabaigą ir Jo sugrįžimą į Dievo Tėvo šlovę. Istorija **1. *Įvykio kontekstas:*Po Jėzaus prisikėlimo iš mirusiųjų, kuris įvyko trečią dieną po Jo mirties, Jis pasirodė savo mokiniams ir … [Skaityti toliau…]
Dievo žaidimas – tai vaizdinga mintis, kuri teologijoje pasirodo kaip būdas suprasti, kodėl pasaulis sukurtas būtent taip, su visomis jo keistenybėmis, pasirinkimais ir netikėtumais. Dievas leido žmonėms rinktis tarp gėrio ir blogio tarsi kurdamas žaidimą, kuriame stebi, kas nutiks. Tai skamba intriguojančiai, nes tokia samprata paverčia egzistenciją ne griežtu planu, o gyvu procesu, kur laisvė … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
Mamonas (aramėjų kalba mamōnā, hebrajų mamōn, graikiškai μαμωνᾶς – mamōnas, o lotyniškai rašomas kaip Mammon) yra viena iš labiausiai simbolinių figūrų religiniuose ir mistiniuose tekstuose, siejama su turto, godumo ir materializmo jėga. Jo vardas iš pradžių reiškė paprastą „turtą“ ar „nuosavybę“, tačiau krikščioniškoje tradicijoje įgavo personifikuotą reikšmę – tapo turto dvasia, demonizuotu simboliu, kuris vilioja … [Skaityti toliau…]
Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]
Žodis „evangelija“ kilęs iš graikiško euangelion – „gera žinia“. Antikoje taip vadindavo pranešimus apie pergalę, naujo valdovo atėjimą ar išlaisvinimą. Krikščionys šį žodį pripildė naujos prasmės: gera žinia tapo ne politinis įvykis, o Jėzaus Kristaus gyvenimas, mokymas, mirtis ir prisikėlimas – žinia, keičianti ne imperijas, bet žmogaus širdį. Evangelijos skiriasi nuo kitų religinių tekstų tuo, … [Skaityti toliau…]