Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]
Teodoretas (lot. Theodoretus) buvo žymus IV-V amžių krikščionių teologas ir rašytojas, gyvenęs antiokiniečių tradicijoje. Jis buvo Efeso vyskupas ir gavo didelę įtaką Bažnyčiai, ypač per savo raštus, kuriuose gvildeno doktrinos, moralės ir Bažnyčios gyvenimo temas. Teodoretas yra gerai žinomas dėl savo apologetinių raštų, kurie gynė krikščionybę ir kritikavo pagoniškas religijas bei judaizmą. Jis taip pat … [Skaityti toliau…]
Naujojo Testamento istorija prasideda ne nuo galingų valdovų rūmų, o nuo kuklaus ir pamaldaus pagyvenusio kunigo Zacharijo (lot. Zacharias, gr. Ζαχαρίας) istorijos. Jo gyvenimas, aprašytas Evangelijoje pagal Luką, yra esminis jungiamasis tiltas tarp Senojo Testamento pranašysčių ir Naujojo Testamento išsipildymo. Zacharijas ne tik tapo Jono Krikštytojo tėvu, bet ir savo asmenine patirtimi paliudijo, kaip žmogaus … [Skaityti toliau…]
Stačiatikių Bažnyčia per šimtmečius pagerbė daugybę šventųjų – žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo Evangelijos tiesas, pasižymėjo dorybėmis, kantrybe, atgaila ar net kankinyste. Jie kilę iš įvairių tautų ir laikotarpių: apaštalai, vienuoliai, dvasininkai, kankiniai, gydytojai bei paprasti pasauliečiai, kuriuos Dievas pašaukė ypatingai tarnystei. Šiame puslapyje pristatomi stačiatikių šventieji, kurie gerbiami visame ortodoksų pasaulyje: Rusijoje, Graikijoje, Gruzijoje, … [Skaityti toliau…]
Matatas – vienas iš tų Biblijos vardų, kuriuos dauguma žmonių praleidžia skaitydami, nes jis minimas tik vienoje vietoje – Luko evangelijos Jėzaus genealogijoje (Lk 3,24–29). Lietuviškoje Biblijos tradicijoje jis visada rašomas Matatas (ne Mattathias, ne Matat). Originali graikiška forma: Ματθάτ (Matthat) arba Ματταθά (Mattatha). Hebrajiškai / aramajiškai greičiausiai buvo מַתַּת (Mattat) arba מַתַּתְיָה (Mattatyah – … [Skaityti toliau…]
Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius – tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio – nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie tris apgavikus“ (De tribus impostoribus) – viena paslaptingiausių ir skandalingiausių knygų Vakarų kultūros istorijoje. Šimtmečius tai buvo „knyga vaiduoklis“: apie ją visi kalbėjo, jos bijojo, už ją smerkė ir degino ant laužų, tačiau paties teksto niekas nebuvo matęs. Tai intelektualinis mitas, kuris galiausiai tapo realybe ir sudrebino religinius Europos pamatus. Legenda apie piktžodžiavimo … [Skaityti toliau…]
IX a. viduryje (apie 847–852 m.) Prancūzijoje pasirodė milžiniškas bažnytinės teisės rinkinys. Jo autorius pasirašė Izidoriaus Merkatoriaus (Isidore Mercator) pseudonimu. Šis paslaptingas raštininkas (ar jų grupė) turėjo ambicingą tikslą: apsaugoti Bažnyčią ir jos vyskupus nuo pasaulietinių valdovų savivalės. Klastotojas ne šiaip išgalvojo tekstus – jis naudojo genialų „mozaikos“ metodą. Jis surinko apie 10 000 autentiškų … [Skaityti toliau…]
Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]
Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]
Ravenos bažnyčios popiežių knyga (Liber Pontificalis Ecclesiae Ravennatis) yra vienas unikaliausių devintojo amžiaus vidurio istoriografijos paminklų, kurį parašė dvasininkas Andreas Agnelas. Šis kūrinys buvo sumanytas kaip tiesioginis atsakas į Romoje sudarytą popiežių katalogą, siekiant apginti Ravenos arkivyskupijos garbę ir istorinę svarbą. Autorius šiame tekste aprašo visus Ravenos vyskupus nuo pat apaštališkųjų laikų iki savo paties … [Skaityti toliau…]
De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]