Kabalistai – tai žydų mąstytojai ir mistikai, siekiantys ne paviršutiniškai suprasti Dievo žodį, bet įžvelgti jame paslėptą struktūrą, tvarką ir energiją, kuri jungia visa, kas sukurta. Kabalistas skaito Torą ne tik kaip įsakymų rinkinį, bet kaip kosminį kodą, per kurį Dievas palaiko pasaulį. Žodis „kabalà“ (hebrajiškai קַבָּלָה, kabalah) reiškia „perėmimas“ arba „tradicija“. Kabalistai teigia gavę … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Emimai yra viena iš paslaptingų milžiniškų tautų, minimų Senajame Testamente, gyvenusi Moabo krašte, dabartinėje Jordanijos teritorijoje. Aprašyti Pakartoto Įstatymo knygoje (2:10–11), jie, kaip ir Anakimai, laikomi rafaimų – senovės milžinų giminės – giminaičiais. Nors apie Emimus žinoma nedaug, jų istorija intriguoja, o jų vardas slepia kultūrines ir lingvistines užuominas apie jų reikšmę senovės pasaulyje. Kas … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
Religiniai pastatai yra šventos erdvės, skirtos maldai, ritualams, bendruomenės susirinkimams ar dvasinei kontempliacijai, o jų pavadinimai rodo skirtingų tikėjimų tradicijas ir kultūras. Šis sąrašas pristato pagrindinius religinių pastatų pavadinimus, paaiškindamas jų paskirtį, kilmę ar kontekstą. Krikščionybė Stačiatikybė Islamas Judaizmas Hinduizmas Budizmas Sikhizmas Daoizmas Šintoizmas Džainizmas Zoroastrizmas Religinių pastatų pavadinimai rodo dvasinius kiekvienos tradicijos tikslus – … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]
Chaldėjų orakulai (gr. Logia Chaldaika, lot. Oracula Chaldaica, angl. The Chaldean Oracles, istoriškai taip pat žinomi kaip Zoroastro orakulai) yra vienas svarbiausių vėlyvosios Antikos religinių ir filosofinių tekstų rinkinių, turėjusių didelę įtaką neoplatonizmo tradicijai. Šis kūrinys atsirado II amžiuje po Kristaus Romos imperijos laikotarpiu ir buvo laikomas autoritetingu šaltiniu tiems filosofams, kurie siekė suderinti graikų … [Skaityti toliau…]
Bevardis Briuso kodekso traktatas (The Untitled Text in the Bruce Codex) yra vienas įdomiausių gnostinių kūrinių, išlikusių koptiškai, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto III amžiuje. Šis traktatas yra dalis vadinamojo Briuso kodekso, kurį XVIII a. Egipte, netoli Medinet Habu, įsigijo škotų keliautojas James Bruce. Iki Nag Hamadi bibliotekos atradimo 1945 … [Skaityti toliau…]
Aesch Mezareph (hebrajiškai Esh Metzaref, „Valanti ugnis“) yra XVI–XVII a. sandūroje susiformavęs kabalistinis–alcheminis traktatas. Tai vienas iš įdomiausių hermetinių tekstų, jungiantis žydų mistiką ir alcheminę simboliką. Kūrinys nėra praktinis alchemijos vadovas — jis skirtas dvasinei ir filosofinei interpretacijai. Tekstas pirmą kartą pasirodė lotynų kalba Christian Knorr von Rosenroth rinkinyje Kabbala Denudata (1677–1684). Vėliau jį išvertė … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]