Atpirkimo ožys, minimas Senajame Testamente, yra vienas iš giliausių ir simboliškai turtingiausių Biblijos vaizdinių, susijęs su Izraelio tautos nuodėmių atpirkimu per kasmetinę Atpirkimo dieną (Jom Kipur). Užrašyta Kunigų knygoje (Kun 16), atpirkimo ožio auka buvo unikali, nes, skirtingai nuo kitų aukų, šis gyvūnas nebuvo papjaunamas, o išsiunčiamas į dykumą, nešdamas tautos nuodėmes. Ritualas, atliktas vyriausiojo … [Skaityti toliau…]
Biblijoje dykumos yra ir geografinės vietovės ir teologiniai simboliai, rodantys išbandymus, Dievo artumą, apsivalymą ir dvasinį atsinaujinimą. Dykumos, kaip atšiaurios ir tuščios erdvės, buvo vietos, kur žmogus susidurdavo su savo ribotumu, priklausomybe nuo Dievo ir Jo ištikimybe. Jos simbolizuoja klajones, izoliaciją, bet kartu ir Dievo vedimą per sunkumus. Pavyzdžiui, izraelitai 40 metų klajojo dykumoje, mokydamiesi … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Melitono sirų apologija – tai anoniminis ankstyvosios krikščionybės apologetinis traktatas, išlikęs sirų kalba ir klaidingai priskirtas II a. vyskupui Melitonui Sardiečiui. Kūrinys rastas Nitrijos rankraščiuose ir pirmą kartą publikuotas XIX a. Williamo Curetono rinkinyje Spicilegium Syriacum. Originali rankraščio antraštė skamba taip: „Melito filosofo oracija prieš Antoniną Cezarį“ (The Oration of Melito the Philosopher before Antoninus … [Skaityti toliau…]
„Slaptieji XVI–XVII a. rozenkreicerių simboliai“ (Symboles Secrets des Rosicruciens des XVIe et XVIIe siècles, vok. Die Geheimen Figuren der Rosenkreuzer aus dem 16. und 17. Jahrhundert) yra vienas paslaptingiausių rozenkreicerių tradicijos šaltinių. Tai anoniminis hermetinių, alchemijos ir mistinių simbolių rinkinys, priskiriamas autoriui, pasirašiusiam kaip „Brolijos brolis, Kristaus Rožės ir Kryžiaus“ (Frère de la Fraternité, Christi … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
„Zosimo pasakojimas“ (angl. The Narrative of Zosimus), kai kuriuose rankraščiuose vadinamas ir kitais pavadinimais, tokiais kaip The Narrative of Zosimus Concerning the Life of the Blessed (liet. „Zosimo pasakojimas apie palaimintųjų gyvenimą“) arba The Life of the Blessed ar The Life and Conduct of the Blessed Ones (liet. „Palaimintųjų gyvenimas“ arba „Palaimintųjų gyvenimas ir elgsena“), … [Skaityti toliau…]
„Ksantipės ir Poliksenos darbai“ (angl. The Acts of Xanthippe and Polyxena), kai kuriuose rankraščiuose vadinami ir kitais pavadinimais, tokiais kaip The Life and Conduct of the Holy Women, Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Šventųjų moterų Ksantipės, Poliksenos ir Rebekos gyvenimas ir elgsena“) arba tiesiog The Acts of Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Ksantipės, Poliksenos ir … [Skaityti toliau…]
„Septynių žmonių dialogas“ (lot. Colloquium heptaplomeres de rerum sublimium arcanis abditis) yra ankstyvosios moderniosios Europos filosofinių tekstas, išlikęs tik rankraščiais. Tiksli, žodžiu žodinė pavadinimo versija būtų „Septynių dalių pokalbiai apie paslėptas kilnių dalykų paslaptis“, o leidybinis variantas – „Septyni dialogai apie kilniųjų dalykų slėpinius“. Kūrinys priskiriamas prancūzų politiniam filosofui Jean Bodinui.. Tai slaptas, po autoriaus … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
Sinajaus apreiškimas minimas išėjimo knygoje, kur Dievas per Mozę perduoda Izraelio tautai dešimt įsakymų ir kitus nurodymus, tapusius moralės bei teisės pagrindu. Tai ne tik teisės aktų perdavimas, bet ir sandoros tarp Dievo ir žmonių įtvirtinimas. Po išvedimo iš Egipto izraelitai keliauja per dykumą ir pasiekia Sinajaus kalną. Čia Mozė užlipa į viršūnę, kur bendrauja … [Skaityti toliau…]
Juozapas ir Aseneta (Joseph and Aseneth; gr. Iōsēph kai Aseneth) yra religinis romanas, kurį galima rasti kai kuriuose senoviniuose žydų bei krikščionių raštuose. Pasakojimas aprašo Juozapo (Joseph; hbr. Yosef), vieno iš Jokūbo sūnų, gyvenimo etapą po to, kai jis tapo Egipto valdovo patikėtiniu. Aseneta (Aseneth; hbr. Asenat), Egipto kunigo Poti-Feros duktė, yra pagrindinė pasakojimo veikėja, … [Skaityti toliau…]
„Abraomo apokalipsė“ (gr. Apokalypsis Abraam) – tai senovinis ir intriguojantis žydų apokaliptinės literatūros kūrinys. Nors jame pasakojama apie biblinį patriarchą Abraomą, šis tekstas buvo parašytas gerokai vėliau. Mokslininkai mano, kad jis sukurtas I a. pabaigoje arba II a. pradžioje (netrukus po to, kai romėnai 70 m. po Kr. sugriovė Antrąją Jeruzalės šventyklą). Nors originalas greičiausiai … [Skaityti toliau…]