Milžinų knyga (Liber de gigantibus / 4QEnGiants / Manichaean Book of Giants) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių priešpotvynio pasaulio pasakojimų, išlikęs dviejose visiškai skirtingose tradicijose. Abi versijos turi tą patį pavadinimą, tačiau jos priklauso skirtingoms religijoms, epochoms ir kalboms. Šis pavadinimo sutapimas dažnai klaidina skaitytojus, todėl būtina aiškiai atskirti, kas yra Kumrano Milžinų knyga ir … [Skaityti toliau…]
Saliamono testamentas (gr. Διαθήκη Σολομῶντος, lot. Testamentum Salomonis, angl. The Testament of Solomon) yra vienas iš įdomiausių ankstyvosios krikščionybės pseudepigrafinių kūrinių, išlikęs graikų kalba ir datuojamas maždaug II–III amžiumi. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau jo pasakojimas remiasi Senojo Testamento karaliaus Saliamono figūra ir legendomis apie jo išmintį bei gebėjimą valdyti dvasines būtybes. Kūrinys pateikia pasakojimą … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewiso knyga „Kančios problema“ arba „Skausmo problema“ (The Problem of Pain) yra vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo pradžioje parašytų krikščioniškosios apologetikos veikalų. Knyga pirmą kartą išleista 1940 m. Londone, kai Didžioji Britanija patyrė nuolatinius bombardavimus, o visuomenė susidūrė su masine netektimi ir egzistenciniu nerimu. Lewis, tuo metu dėstęs Oksforde, siekė atsakyti į klausimą, … [Skaityti toliau…]
Šis puslapis skirtas nuosekliam visų Katalikų Bažnyčios popiežių pristatymui – nuo apaštalo šventojo Petro, kuris, pasak tradicijos, buvo pirmasis Romos vyskupas, iki šių laikų. Per beveik du tūkstantmečius keitėsi imperijos, kalbos, civilizacijos formos, bet popiežiaus tarnystė liko kaip nenutrūkstama grandinė – kartais spindinti šventumu ir didybe, kartais klupinėjanti tarp žemiškų ambicijų, bet visada veikianti istorijos … [Skaityti toliau…]
Šėtonas: ankstyvosios krikščionybės tradicija (Satan: The Early Christian Tradition) yra 1981 m. išleista Jeffrey Burton Russell monografija, skirta sistemingai analizuoti, kaip ankstyvoji Bažnyčia suprato Šėtono figūrą ir blogio prigimtį. Knyga priklauso platesniam autoriaus tyrimų ciklui apie blogio istoriją, tačiau šis tomas išsiskiria tuo, kad nuosekliai apima laikotarpį nuo I iki V amžiaus, kai formavosi pagrindinės … [Skaityti toliau…]
Hipolitas Romietis yra vienas reikšmingiausių III amžiaus krikščionių teologų, rašiusių Romoje ir palikusių didelį, nors fragmentiškai išlikusį, literatūrinį palikimą. Jis buvo presbiteris, polemistas ir egzegetas, aktyviai kovojęs su įvairiomis savo laikų erezijomis ir siekęs aiškiai apibrėžti Bažnyčios mokymą apie Dievo prigimtį, Kristaus dievystę ir Šventojo Rašto autoritetą. Dalis jo veikalų išliko tik ištraukų pavidalu, cituojamų … [Skaityti toliau…]
„Traktatas apie Kristų ir Antikristą“ (Treatise on Christ and Antichrist) yra Hipolito Romiečio veikalas, parašytas III amžiaus pradžioje ir skirtas broliui Teofilui. Šiame tekste Hipolitas siekia sistemingai išdėstyti biblinę eschatologiją, remdamasis vien tik Šventuoju Raštu ir vengdamas spekuliatyvių interpretacijų. Traktatas parašytas kaip mokomasis laiškas, kuriame autorius ragina saugoti perduotą mokymą ir neatskleisti jo tiems, kurie … [Skaityti toliau…]
„Ireniejaus prarastųjų raštų fragmentai“ (Fragments from the Lost Writings of Irenaeus) yra itin vertingas ankstyvosios krikščionybės palikimas, išlikęs tik nuotrupomis kitų autorių veikaluose. Šie fragmentai priskiriami Liono vyskupui Ireniejui, vienam svarbiausių II a. Bažnyčios teologų ir kovotojų prieš erezijas. Nors didžioji jo kūrybos dalis išliko per veikalą „Adversus Haereses“, šie atskiri fragmentai leidžia pažvelgti į … [Skaityti toliau…]
„De catechizandis rudibus“ („Apie pradedančiųjų katechizavimą“) yra vienas svarbiausių Augustino pastoracinių traktatų, parašytas apie 400 m. diakono Deogratijo prašymu. Šis kūrinys skirtas praktinei problemai: kaip mokyti tikėjimo žmones, kurie dar visai nepažįsta krikščionybės, ir kaip tai daryti taip, kad mokytojas neišsektų, o klausytojas suprastų ir priimtų tikėjimo esmę. Traktato pradžioje Augustinas atsako į Deogratijo skundą, … [Skaityti toliau…]
Augustino pamokslai (SANCTI AUGUSTINI SERMONES) yra vienas didžiausių ir įvairiausių jo kūrybos blokų, susiformavęs iš gyvų liturginių kalbų, katechezinių pamokymų ir pastoracinių pasisakymų. Tai nėra sisteminiai traktatai, o spontaniškesni tekstai, kuriuose atsiskleidžia Augustino kaip vyskupo veikla, jo santykis su bendruomene ir gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas teologines temas. Pamokslai buvo sakomi įvairiomis progomis, todėl jų turinys … [Skaityti toliau…]
Augustino traktatas Apie Trejybę („De Trinitate“) yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių Vakarų krikščionybės teologinių veikalų. Jis rašytas ilgiau nei dvidešimt metų, pradedant IV amžiaus pabaiga ir baigiant V amžiaus pradžia. Šis kūrinys sudarytas net iš penkiolikos knygų, kuriose Augustinas nuosekliai aiškina Trejybės slėpinį, remdamasis Šventuoju Raštu, filosofija ir žmogaus vidinės patirties analize. Tai nėra greitas … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]