Paieškos rezultatai (752) pagal: Mato darbai

Šis rankraščių rinkinys atstovauja vienam įdomiausių ir kartu sudėtingiausių senovės žydų raštijos sluoksnių – pseudoepigrafijai. Šis terminas apibūdina tekstus, kurie priskiriami autoritetingoms praeities asmenybėms, pavyzdžiui, Mozei, Jozuei ar Danieliui, siekiant suteikti naujai parašytam kūriniui dievišką autoritetą bei dvasinį svorį. Antikos laikais tai nebuvo laikoma klastote šiuolaikine prasme. Tai buvo pripažinta literatūrinė tradicija, leidusi autoriams per … [Skaityti toliau…]

Šis rankraščių rinkinys, apimantis fragmentus nuo 4Q537 iki 4Q549, atveria unikalią aramėjiškąją literatūrą, skirtą Izraelio patriarchų – Jokūbo, Judo, Juozapo, Levio, Kahato bei Amramo – paskutiniams žodžiams ir mistinėms vizijoms. Fiziniai dokumentai datuojami maždaug II–I a. pr. Kr. (vėlyvasis Hasmonejų bei ankstyvasis Erodo laikotarpis). Šie tekstai užpildo Biblijos pasakojimo spragas tarp Pradžios knygos įvykių ir … [Skaityti toliau…]

Šis rankraščių rinkinys apima vienus paslaptingiausių Kumrano radinių, nušviečiančius ankstyvąją žydų apokaliptiką bei angelologiją. Fiziniai fragmentai datuojami maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr., nors pačios literatūrinės tradicijos siekia III a. pr. Kr. Tai dvasinis pasaulis, kuriame dangaus paslaptys, astronomija bei moralinis tyrumas susipina į vientisą pasakojimą apie laikotarpį iki Didžiojo tvano. … [Skaityti toliau…]

Jubiliejų knyga, dar žinoma kaip „Mažoji Pradžios knyga“, yra vienas gausiausiai Kumrano urvuose atstovaujamų tekstų, o tai rodo išskirtinę jo svarbą bendruomenei. Fiziniai rankraščių fragmentai datuojami maždaug 150–100 m. pr. Kr. (Hasmonejų laikotarpis), nors pats kūrinys galėjo būti sudarytas šiek tiek anksčiau. Tekstas pateikiamas kaip tiesioginis Dievo apreiškimas Mozei ant Sinajaus kalno, kurį diktuoja „Artumo … [Skaityti toliau…]

Kumrano rankraščių lobyne Pešerai (pesharim) (vns. pesher, hebrajų k. – „aiškinimas“ arba „įminimas“) užima išskirtinę vietą. Kartais lietuviškoje vartosenoje pasitaiko netikslios formos – „pešarimai“, „pešarai“, „perešimai“ – jos atsirado dėl fonetinės adaptacijos, tačiau laikomos netaisyklingomis. Tai unikalūs biblinių tekstų komentarai, sukurti Esėjų bendruomenės maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Šiame tekstų … [Skaityti toliau…]

Vaikų mokymas apie tikėjimą – vienas svarbiausių uždavinių tėvams, siekiantiems perduoti dvasines vertybes ir padėti vaikui pažinti Dievą asmeniškai. Kiekvienas tėvas ir motina trokšta, kad jų vaikas užaugtų stiprus ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tačiau, kaip tą padaryti efektyviai ir nuoširdžiai? Pirmiausia svarbu suprasti, jog tikėjimo perdavimas nėra tik teorinis informacijos perdavimas – tai … [Skaityti toliau…]

Apaštalo Pauliaus žodžiai „Be perstojo melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17) dažnai sukelia klausimų: kaip įmanoma melstis visą laiką? Ar tai reiškia, kad žmogus turi atsisakyti kasdienės veiklos ir nuolat būti maldoje? Ar Dievas tikisi, kad tikintieji praleistų visą gyvenimą kartodami maldas? Iš pirmo žvilgsnio šis raginimas atrodo sunkiai įgyvendinamas, bet jei pažvelgsime giliau, pamatysime, kad Paulius … [Skaityti toliau…]

„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]

Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino veikalo „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) vertimas. Tai yra praktinis vadovas diakonui Deogracijui, kaip mokyti tikėjimo pagrindų žmones, norinčius tapti krikščionimis. Augustinas čia aptaria ne tik mokymo turinį, bet ir metodiką, psichologinius aspektus bei paties mokytojo nusiteikimo svarbą. Šv. Augustino veikalas „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) buvo parašytas apie 399–400 m., … [Skaityti toliau…]

Po keturiasdešimties dienų, kupinų jaudinančių susitikimų ir gilių pamokymų, atėjo metas Prisikėlusiajam Jėzui atsisveikinti su savo mokiniais matomu pavidalu. Šis įvykis, žinomas kaip Žengimas į dangų, tapo Jo žemiškosios misijos kulminacija ir naujo etapo – Bažnyčios veikimo pasaulyje, vedamos Šventosios Dvasios – pradžia. Tačiau mokiniams tai buvo ir jausmingas atsisveikinimas, paženklintas nežinios ir ilgesio, nes … [Skaityti toliau…]