Paieškos rezultatai (752) pagal: Mato darbai

Rozenkreicerių brolijos žinia (Fama Fraternitatis)

1614 metais Vokietijoje pasirodė nedidelė knygelė pavadinimu Brolijos žinia (Fama Fraternitatis). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip dar vienas religinis ar filosofinis traktatas, tačiau tekstas netrukus sukėlė neįprastą susidomėjimą visoje Europoje. Jame buvo pristatytas manifestas, pasirašytas paslaptingos bendruomenės vardu – Fraternitas Rosae Crucis, vadinamos Rozenkreicerių brolija. Šis tekstas tapo vienu garsiausių XVII amžiaus intelektinių reiškinių. … [Skaityti toliau…]

Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės

Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės (Chymische Hochzeit Christiani Rosencreutz anno 1459, angl. The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz) yra alegorinis, simbolinis renesanso laikų tekstas, pirmą kartą išleistas 1616 m. vokiečių kalba. Kūrinys tradiciškai priskiriamas Johannui Valentinui Andreae – protestantų teologui ir rašytojui, nors pats Andreae vėliau jį vadino „literatūriniu pokštu“. Nepaisant to, tekstas tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]

Sielų persikūnijimų knyga (Sefer HaGilgulim)

Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]

Šventumo vartai (Sha‘arei Kedusha)

„Sha‘arei Kedusha“ („Šventumo vartai“) yra XVI a. žydų mistikos tekstas, parašytas rabi Chaim Vitalio – pagrindinio Izaoko Lurijos (Ari) mokinio ir jo mokymo sistemintojo. Skirtingai nei Vitalio kosmologinis veikalas „Etz Chaim“, kuriame aiškinama dieviškosios emanacijos struktūra, „Sha‘arei Kedusha“ yra skirtas ne pasaulių sandarai, o žmogui. Tai praktinis dvasinio gyvenimo vadovas, kuriame kabala susijungia su etika, … [Skaityti toliau…]

Mokytojo Kefalaja

Mokytojo Kefalaja (Kephalaia of the Teacher. ⲛⲉⲕⲉⲫⲁⲗⲁⲓⲟⲛ ⲛ̀ⲧⲉ ⲡⲥⲁϩ, Nekephalaion nte psah) yra pats didžiausias ir svarbiausias manichėjų literatūros paminklas, išlikęs iki mūsų dienų. Tai autentiškas III amžiaus dvasinis testamentas, leidžiantis išgirsti pranašo Manio balsą be vėlesnių iškraipymų. Svarbu pabrėžti, kad manichėjų religijoje egzistavo itin griežtas septynių knygų kanonas, kurį parašė pats pranašas Manis (pvz., … [Skaityti toliau…]

Lobių urvas

„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]

Mandėjų Jono knyga

MANDĖJŲ JONO KNYGA (Draša d-Yahya, The Mandaean Book of John, dar žinoma kaip Jono mokymas, Jono pamokslai arba Jono diskursai). Svarbu suprasti, kad tai nėra biblinė Jonos knyga apie pranašą, prarytą didžiulės žuvies. Nors lietuvių kalboje šie vardai skamba panašiai, juos skiria esminė riba: biblinė Jonos knyga yra keturių skyrių pasakojimas apie atgailą Ninevėje, o … [Skaityti toliau…]

Zuknino kronika

Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]

Širdies kietumas (induratio cordis)

Širdies kietumas – tarsi akmeniu pavirtusi siela, atsisakanti atsiverti meilei, gailestingumui ar dieviškajai šviesai. Ši būsena, lotyniškai vadinama induratio cordis, apibūdina dvasinį užsisklendimą, kai žmogus tampa abejingas Dievo balsui, kitų kančioms ar savo paties sielos poreikiams. Terminas „širdies kietumas“ kildinamas iš lotynų kalbos induratio cordis, kur induratio reiškia „sukietėjimą“ arba „sustingimą“, o cordis – „širdis“. … [Skaityti toliau…]

Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas

Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas (Narrative of Joseph of Arimathea) – tai labai unikalus ir intriguojantis ankstyvosios krikščionybės apokrifas, pateikiantis alternatyvią Jėzaus kančios, nukryžiavimo ir įvykių po prisikėlimo versiją. Tekstas parašytas pirmuoju asmeniu, tarsi jį pasakotų pats Juozapas iš Arimatėjos (žmogus, kuris, pasak evangelijų, palaidojo Jėzų). Ši istorija išsiskiria keliais neįprastais elementais: Nors šis tekstas remiasi … [Skaityti toliau…]

Neužrašyti Jėzaus žodžiai (Agrafos)

Agrafos (lot. Agrapha) krikščioniškoje tradicijoje ir biblistikoje yra terminas, nurodantis į Jėzaus ištartus posakius, kurie nebuvo įtraukti į keturias kanonines Naujojo Testamento evangelijas. Nors pats graikiškas terminas pažodžiui reiškia neužrašytus dalykus, tokia formuluotė yra paradoksali, nes techniškai mes apie šiuos žodžius žinome tik dėl to, kad jie vienaip ar kitaip buvo užfiksuoti kituose rašytiniuose šaltiniuose. … [Skaityti toliau…]

Lotynų kūdikystės evangelija

Lotynų kūdikystės evangelija (The Latin Infancy Gospels, lot. Evangelia Infantiae), kurios mokslininkų dabar dažniau įvardijamos kaip J kompozicija (J Composition), yra vėlyvas pasakojimas apie Marijos ir Jėzaus gimimą bei ankstyvąjį gyvenimą. Šis kūrinys iš esmės yra paremtas ankstesniais tekstais, konkrečiai Jokūbo protoevangelijos lotynišku vertimu bei Pseudo-Mato evangelija, tačiau į pasakojimą įpina ir unikalių elementų. J … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Mato darbai?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šventojo Mato darbai krikščioniškoje tradicijoje suvokiami per jo parašytą pirmąją Naujojo Testamento Evangeliją. Prieš tampant apaštalu, šis vyras dirbo mokesčių rinkėju Kafarnaumo mieste. Jėzus jį pakvietė sekti paskui save tiesiog darbo vietoje. Naujasis sekėjas nelaukė ir iškart paliko savo ankstesnį gyvenimą. Vėliau jis surengė didelį vaišių vakarą, kur susirinko ir kiti visuomenės atstumtieji. Evangelistas savo rašyte ypatingą dėmesį skyrė pranašumų išsipildymui. Jis norėjo parodyti tautiečiams, kad Jėzus yra laukiamasis Mesijas. Šis tekstas prasideda ilga genealogija, sujungianti Jėzų su Abraomu ir karaliumi Dovydu. Svarbi šio veikalo dalis yra garsusis Kalno pamokslas, kuriame pateikiamos palaiminimai. Pasakojimas baigiasi didžiuliu pavedimu skelbti gerąją naujieną visoms tautoms. Pagal tradicinį pasakojimą, autorius baigė savo dienas kankinio mirtimi svetur. Jo palikimas tebėra kertinis akmuo visų krikščionių tikėjimo ugdyme.