Dao de jing“ (道德經), verčiama kaip „Kelio ir dorybės knyga“, yra viena seniausių ir įtakingiausių kinų filosofinių knygų. Manoma, kad ją parašė Laozi (老子) – mįslinga figūra, gyvenusi apie VI–V a. prieš Kristų. Pats Laozi vardas reiškia „Senasis Mokytojas“. Dauguma šaltinių sako, kad jis buvo archyvaras Zhou dinastijos rūmuose ir pasitraukė į laukinę vakarinę Kinijos … [Skaityti toliau…]
Purgatorius, arba skaistykla, yra krikščioniškoje teologijoje tarpinė būsena po mirties, kur sielos, kurios mirė Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai šventos, yra valomos prieš patekdamos į dangų. Ši idėja, išsivysčiusi Viduramžiais, tapo vienu iš pagrindinių ginčų tarp katalikų ir protestantų Reformacijos metu (XVI a.), o jos šaknys siekia ankstyvąją Bažnyčią. Purgatoriaus idėja neturi aiškaus pagrindo … [Skaityti toliau…]
Daugelis žmonių, išgirdę žodį „Bažnyčia“, pagalvoja apie maldą, mišias, šventes, gal apie tylą ir žvakių šviesą. Bet Bažnyčios misija visada buvo daugiau nei tik pamaldos. Ji – ne tik apie sielos reikalus. Ji – ir apie duoną. Apie teisingumą. Apie žmogų, kuris stovi gatvės kampe su plastiko maišeliu, kuriame visas jo gyvenimas. Skurdas – ne … [Skaityti toliau…]
Izaijo pranašystė apie vilką, gyvenantį su ėriuku piešia Dievo karalystės taikos ir harmonijos paveikslą. Ši eschatologinė viltis, užrašyta Izaijo knygoje, peržengia gamtos dėsnius ir žmogaus konfliktus, skelbdama laiką, kai Dievo tvarka atkurs visą kūriniją. „Vilkas gyvens su ėriuku, leopardas gulės su ožiuku, veršis ir liūtas bus kartu, ir mažas vaikas juos ves“ (Iz 11, 6). … [Skaityti toliau…]
Gotfrydo Vilhelmo Leibnizo 1714 m. traktatas „Monadologija“ (La Monadologie, The Monadology) yra vienas svarbiausių jo filosofinių tekstų, kuriame autorius glaustai ir sistemiškai išdėsto savo metafizinės sistemos pagrindus. Šis kūrinys parašytas kaip aiški, logiška ir koncentruota santrauka, skirta perteikti esmines jo mintis apie substanciją, pasaulio sandarą, sielą, Dievą ir visatos tvarką. Leibnizas (Gottfried Wilhelm Leibniz, 1646–1716) … [Skaityti toliau…]
Ši lentelė – tai dažniausiai naudojami citatų šaltiniai ir sutrumpinimai, pasitaikantys įvairių religijų tekstuose, teologinėje literatūroje, moksliniuose straipsniuose, liturginiuose leidiniuose ar net liaudies religinėse tradicijose. Lentelės apačioje galite atsisiųsti PDF arba Excel lenteles patogumui. Joje pateikiami ne tik trumpiniai, bet ir jų pilni pavadinimai, priklausomybė konkrečiai religinei ar kultūrinei tradicijai, bei pavyzdinė citata, nurodanti, kaip … [Skaityti toliau…]
Lalibelos bažnyčios, esančios Lalibeloje, Etiopijoje, yra vienas įspūdingiausių pasaulio architektūros ir religinio paveldo paminklų. Oficialiai vadinamos uolose iškaltomis Lalibelos bažnyčiomis, jos yra 11 monolitinių bažnyčių kompleksas, iškaltas tiesiogiai iš vulkaninio tufinio akmens XII–XIII a. Šios bažnyčios, priskiriamos UNESCO pasaulio paveldo objektams, yra Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčios šventovė ir dažnai vadinamos „antruoju Jeruzalės miestu“ dėl jų … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino regula (Regula Sancti Augustini) yra vienas svarbiausių vienuolinio gyvenimo dokumentų Vakarų krikščionybėje, tapęs pagrindu daugeliui vienuolijų, įskaitant augustijonus, dominikonus, servitus ir kitus. Ši Regula pabrėžia bendruomeninio gyvenimo, meilės, nuolankumo ir maldos svarbą. Šv. Augustino Regula buvo parašyta apie 397–400 m., kai Augustinas, jau būdamas Hipono vyskupu, siekė sutvarkyti savo bendruomenės gyvenimą Šiaurės Afrikoje. … [Skaityti toliau…]
Žydų tradicijoje patarlė „gerumas svarbiau už žinias“ rodo esminę tikėjimo tiesą: tikras dvasingumas matuojamas ne vien intelektualinėmis žiniomis, bet ir tuo, kaip žmogus elgiasi su kitais. Ši išmintis ypač ryškiai atsiskleidžia per tragišką Akivos mokinių istoriją, aprašytą Talmude (Jevamot 62b), kuri moko, kad net didžiausia išmintis be gerumo ir pagarbos yra nepilnavidurtiška. Patarlė rodo pamatinę … [Skaityti toliau…]
Rabinas Akiva, gyvenęs I–II a., laikomas vienu iškiliausių žydų mokytojų, kurio įtaka formavo rabinį judaizmą. Jo mokiniai buvo ne tik Toros žinovai, bet ir ateities žydų bendruomenės viltis. Tačiau Talmude (Jevamot 62b) aprašomas skaudus įvykis: 24 tūkstančiai Akivos mokinių mirė per kelias savaites dėl tarpusavio nesantaikos. Ši istorija, persmelkta tragedijos, paliko gilų pėdsaką žydų tradicijoje, … [Skaityti toliau…]
Brit Milah, hebrajiškai reiškiantis „apipjaustymo sandora“, yra vienas seniausių ir svarbiausių judaizmo ritualų, simbolizuojantis Dievo Sandorą su Izraelio tauta. Ši ceremonija, atliekama aštuntąją naujagimio berniuko gyvenimo dieną, yra ne tik fizinis aktas, bet ir gilus dvasinis įsipareigojimas, jungiantis žydų tautą su jų tikėjimu ir istorija. Brit Milah yra ritualinis naujagimio berniuko apipjaustymas, kurio metu pašalinama … [Skaityti toliau…]