Abraomo religijos – tai trys didžiosios monoteistinės pasaulio tikybos: judaizmas, krikščionybė ir islamas. Visos jos kilusios iš vieno dvasinio šaltinio – pranašo Abraomo (hebrajiškai Avraham, arabiškai Ibrahim) tikėjimo į vienintelį Dievą. Šis vardas tapo simboliniu tiltu tarp tautų ir civilizacijų, kurios per tūkstantmečius skirtingai, bet iš esmės tęsė tą pačią mintį: Dievas yra vienas, kūrinija … [Skaityti toliau…]
Anguttara Nikaya, vadinamas „Padidėjimo rinkiniu“, yra vienas iš penkių pagrindinių Pali kanono Sutta Pitakos rinkinių, kuriuose surašyti Budos mokymai. Tai vienas svarbiausių tekstų ankstyvajame budizme, išsiskiriantis savo struktūra, aiškumu ir praktišku požiūriu į dvasinį tobulėjimą. Šis rinkinys buvo sukurtas taip, kad būtų lengvai įsimenamas, o jo turinys apima visą Budos mokymo spektrą – nuo etikos … [Skaityti toliau…]
Mozė (hebrajiškai Moshe, arabiškai Musa) yra viena iš centrinių figūrų trijose didžiosiose monoteistinėse religijose – judaizme, krikščionybėje ir islame. Jo gyvenimas ir darbai, aprašyti šventuosiuose tekstuose, padėjo formuoti šių tikėjimų pamatus. Nors Mozės istorijos pagrindas – išvadavimas iš Egipto vergijos, Dievo įstatymų gavimas ir izraelitų vedimas į Pažadėtąją žemę – yra bendras, kiekviena religija pabrėžia … [Skaityti toliau…]
Al-Qamar yra 54-oji Korano sura, turinti 55 ajatų. Pavadinimas reiškia „Mėnulis“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur minima mėnulio skilimo stebuklo vizija. Tai mekiečių apreiškimas, priklausantis ankstyvajam laikotarpiui, ir jame itin stipriai akcentuojama Teismo dienos neišvengiamybė bei ankstesnių tautų sunaikinimo istorijos. Sura prasideda didingu įvykiu: „Valanda priartėjo, ir mėnulis skilęs.“ Tai ženklas, kurį netikėliai Mekos … [Skaityti toliau…]
Al-Mā’ida yra 5-oji Korano sura, viena iš ilgiausiųjų, turinti 120 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Stalas“ arba „Stalas su patiekalais“, ir kilo iš 112–115 ajatų, kuriose pasakojama apie Jėzaus mokinių prašymą, kad Viešpats nuleistų iš dangaus stalą su maistu kaip ženklą. Tai unikali vieta Korane, kur krikščionių pasakojimas įgauna islaminę interpretaciją, pabrėžiant Dievo galybę ir atsakomybę … [Skaityti toliau…]
Apokatastasis – graikiškas terminas, reiškiantis „visų dalykų atkūrimą“ arba „visuotinį išganymą“. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių „apo“ („atgal“ arba „iš naujo“) ir „kathistemi“ („atkurti“ arba „pastatyti į vietą“). Senovės Graikijoje šis terminas turėjo įvairių reikšmių – nuo kosminio ciklo, kaip planetų grįžimo į pradinę padėtį, iki medicininės prasmės, kai kūnas atsistato po ligos. Tačiau … [Skaityti toliau…]
Žmogaus gyvenime dažnai girdimas žodis „skola“. Jis reiškia įsipareigojimą, pareigą, prisiimtą atsakomybę. Tačiau kalbant apie Dievą, šis žodis įgyja kitą, gilesnę prasmę. Skola Dievui nėra materialinė, ji neapskaičiuojama pinigais ar turtais. Tai vidinė sąvoka, nusakanti žmogaus priklausomybę Kūrėjui, dėkingumą už gyvybę, už laiką ir už galimybes, kurias turime. Skola Dievui visų pirma reiškia pripažinimą, kad … [Skaityti toliau…]
Sūra „Al-Hudžurāt“ yra penkiasdešimtoji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai pranašas Mahometas jau buvo įsitvirtinęs Medinoje, o musulmonų bendruomenė tapo aiškiai apibrėžta. Pats pavadinimas „Al-Hudžurāt“ reiškia „kambariai“ arba „apartamentai“. Šis pavadinimas kilo iš pasakojimo apie tai, kaip kai kurie žmonės netaktiškai šaukėsi pranašo už jo žmonų kambarių sienų. Tai suteikė progą apreiškimui, kuriame pabrėžiamas pagarbus … [Skaityti toliau…]
Lotyniškas posakis in persona Christi pažodžiui reiškia „Kristaus asmenyje“. Tai vienas iš kertinių katalikų teologijos ir liturgijos terminų, nusakantis ypatingą kunigo vaidmenį teikiant sakramentus, ypač švenčiant Eucharistiją. Šis posakis nereiškia, kad kunigas yra Kristus, bet kad Kristus veikia per jį. Kunigas tampa regimu ženklu, per kurį nematomai veikia pats Kristus, todėl sakramentų galiojimas nepriklauso nuo … [Skaityti toliau…]
2025 metų gegužę išrinktas popiežius Leonas XIV dar netrukus po inauguracijos pradėjo ruoštis savo pirmajam mokymui. Pirmasis jo dokumentas, kurio pasaulis laukia, vadinsis „Dilexit te“ – lotyniškai „Jis tave mylėjo“. Tai bus apaštališkasis paraginimas – dokumento rūšis, kuria popiežius kreipiasi į tikinčiuosius, norėdamas juos padrąsinti ir paraginti konkrečiai gyventi Evangelija. Kol kas „Dilexit te“ dar … [Skaityti toliau…]
Žmonės nuo seniausių laikų bandė suteikti savo darbams ir kūriniams dangišką prasmę. Ne tik bažnyčiose ar maldose, bet ir kasdienybėje buvo ieškoma būdų, kaip susieti žmogaus veiklą su tuo, kas aukštesnis už jį. Todėl nenuostabu, kad ir versle ar mene atsirado prekių ženklai, tiesiogiai naudojantys Dievo vardą ar religinę simboliką. Tokie pavadinimai turi ypatingą trauką … [Skaityti toliau…]
Nuo tada, kai pirmasis žmogus pažvelgė į žvaigždes ir suvokė savo trapumą, žmoniją persekioja vienas fundamentalus klausimas: kas laukia po to? Šis klausimas nėra vien filosofinis smalsumas; tai egzistencijos šerdis, kuri pagimdė meną, mokslą ir, svarbiausia, religiją. Visos didžiosios pasaulio tikėjimo sistemos, nepaisant jų skirtumų, siekia atsakyti į šį klausimą, apibrėždamos tai, ką galima pavadinti … [Skaityti toliau…]