Anguttara Nikaya, vadinamas „Padidėjimo rinkiniu“, yra vienas iš penkių pagrindinių Pali kanono Sutta Pitakos rinkinių, kuriuose surašyti Budos mokymai. Tai vienas svarbiausių tekstų ankstyvajame budizme, išsiskiriantis savo struktūra, aiškumu ir praktišku požiūriu į dvasinį tobulėjimą. Šis rinkinys buvo sukurtas taip, kad būtų lengvai įsimenamas, o jo turinys apima visą Budos mokymo spektrą – nuo etikos iki meditacijos ir išminties.
Pavadinimas Angutara Nikaya sudarytas iš dviejų žodžių: aṅga reiškia „dalis“ arba „kategorija“, o uttara – „didėjantis“, „augantis“. Todėl pavadinimas pažodžiui reiškia „rinkinį, kuriame dalys didėja“. Ši struktūra ir suteikia rinkiniui savitumą – jame mokymai sugrupuoti pagal skaičius nuo vieno iki vienuolikos. Pavyzdžiui, pirmajame skyriuje surašyti pamokymai apie vieną dalyką, antrajame – apie du dalykus, trečiajame – apie tris, ir taip toliau. Toks skaičiuotinis metodas buvo labai praktiškas laikais, kai Budos mokymai dar nebuvo užrašyti, o perduodami žodžiu. Vienuoliams ir mokiniams buvo lengviau įsiminti sąrašus pagal skaičius: trys būdai pasiekti išmintį, keturi teisingos pastangos tipai, penki dvasiniai gebėjimai, septyni pažinimo keliai ir panašiai.
Anguttara Nikaya apima apie 9 557 suttas – trumpus pamokslus ar dialogus, priskiriamus Budai arba jo artimiausiems mokiniams. Tekstai sugrupuoti į vienuolika didžiųjų skyrių, vadinamų nipatais. Kiekviename nipatoje sutelkti mokymai, paremti atitinkamu skaičiumi. Pavyzdžiui, „Dvynių skyriuje“ kalbama apie dvi dorybes ar dvi kliūtis, o „Dešimčių skyriuje“ – apie dešimt blogų veiksmų, dešimt dvasinių galių ir panašius sąrašus.
Rinkinys priklauso ankstyvajam budizmo sluoksniui, greičiausiai sudarytam per pirmuosius kelis amžius po Budos mirties, maždaug V–III a. prieš mūsų erą. Jis išsaugotas pali kalba, kuri laikoma seniausia budistinės literatūros kalba. Pali kanonas laikomas svarbiausiu tekstu Teravados budizmo tradicijoje, o Anguttara Nikaya – vienu labiausiai praktinių jos dalių.
Šio rinkinio mokymai apima platų temų spektrą. Vieni kalba apie moralinį gyvenimą: dosnumą, kantrybę, teisingumą, atsakomybę, pagarbą tėvams, mokytojams ir visuomenei. Kiti nagrinėja dvasinę praktiką: sąmoningumo ugdymą, koncentraciją, teisingą mąstymą, vidinės ramybės kūrimą. Dalis suttų aiškina priežastinį ryšį tarp veiksmų ir jų pasekmių – karmą. Kai kurios kalba apie meditacijos būsenas, pasiekimus ir išsilaisvinimo kelią.
Anguttara Nikaya išsiskiria tuo, kad čia Buda dažnai kalba labai žmogiškai ir konkrečiai. Jis naudoja kasdienio gyvenimo pavyzdžius, kad paaiškintų moralinius principus. Pavyzdžiui, kai kur kalbama apie tai, kaip geriausia valdyti pyktį, kaip elgtis su pavydžiais žmonėmis, kaip atpažinti išmintingą draugą ar kvailą patarimą. Toks paprastumas daro šį rinkinį prieinamą ne tik vienuoliams, bet ir pasauliečiams.
Teminiu požiūriu Anguttara Nikaya yra tarsi tiltas tarp teorijos ir praktikos. Jame pabrėžiama, kad dvasinis kelias prasideda nuo paprastų dalykų – žodžių, poelgių, minčių, ir kad išmintis kyla iš patirties, o ne iš dogmų. Viename pamoksle sakoma, kad išmintingas žmogus turi ne tik klausytis, bet ir tikrinti tai, ką išgirdo, stebėdamas, ar tai veda į ramybę ir gėrį.
Istoriniu požiūriu Anguttara Nikaya padėjo išlaikyti sisteminį Budos mokymų perdavimą. Kai budizmas dar nebuvo užrašytas, tokia struktūra leido vienuoliams išlaikyti tūkstančius pamokslų atmintyje. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad ši rinkinio forma buvo ankstyvas mokslo sistematizavimo pavyzdys, būdingas Indijos kultūrai.
Šis tekstas ypač vertinamas Teravados šalyse – Šri Lankoje, Mianmare, Tailande, Kambodžoje. Daugelis vienuolių kasdien skaito Anguttara Nikaya ištraukas kaip moralinės ir dvasinės praktikos pagrindą. Vakarų pasaulyje šis rinkinys susilaukė dėmesio dėl savo logiškumo ir humanistinio požiūrio. Jis ne tiek skatina religinius ritualus, kiek siūlo etikos ir sąmoningumo principus, tinkančius kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo religijos.
Rinkinio pabaigoje Buda primena, kad tikras mokinys nėra tas, kuris tik renka žinias, bet tas, kuris keičia savo mąstymą ir elgesį. Tai viena iš centrinių viso rinkinio minčių: dvasinė pažanga nėra teorinis mokymas, o praktinis kelias, kuriame svarbiausia – veiksmai, sąmoningumas ir nuolatinis savęs stebėjimas.
Anguttara Nikaya todėl laikoma vienu iš labiausiai gyvybingų budizmo tekstų. Ji padeda suprasti Budos mokymą ne kaip filosofinę sistemą, bet kaip gyvenimo meną, kuriame dorybė, išmintis ir vidinė ramybė yra ne atskiri tikslai, o vienas kelias į laisvę nuo kančios.
Žiūrint plačiau, šis rinkinys parodo, kaip budizmas nuo pat pradžių siekė būti ne dogmatine religija, o patirties ir išminties kelias. Anguttara Nikaya, su savo tūkstančiais glaustų, bet gilių pamokymų, yra tarsi veidrodis, atspindintis Budos mokymą kasdienybės šviesoje – paprastą, logišką ir visiems prieinamą.
Citatos
• „Kaip lietus neprasiskverbia pro gerai uždengtą stogą, taip blogis neįsiskverbia į teisingai gyvenantį žmogų.“
(AN 1.31)
• „Žmogus tampa kilnus ne gimimu, o darbais; tampa žemas ne kilme, o savo elgesiu.“
(AN 3.65)
• „Tas, kuris nugali save, yra didesnis už tą, kuris nugali tūkstantį vyrų mūšyje.“
(AN 1.121)
• „Pikta mintis, net jei ji nepasakoma garsiai, vis tiek žeidžia tą, kuris ją puoselėja.“
(AN 3.33)
• „Nėra ugnies kaip aistra, nėra grobio kaip neapykanta, nėra pančių kaip nežinojimas, nėra upės kaip troškimas.“
(AN 4.41)
• „Kas ieško kitų klaidų, pamiršdamas savo pačių dėmesio stoką, tas klajoja tamsybėse, toli nuo išminties šviesos.“
(AN 2.4)
• „Neleisk, kad praeitis tave slėgtų ir neleisk ateičiai tavęs bauginti. Gyvenk šiuo metu išmintingai ir sąmoningai.“
(AN 6.20)
• „Jei žmogus kalba ar veikia su tyra mintimi, laimė seka paskui jį kaip šešėlis, kuris niekada nesitraukia.“
(AN 1.47)
• „Geriau vienai dienai pažinti tiesą, nei tūkstantį metų gyventi nežinioje.“
(AN 8.13)
• „Kaip žvakė nepraranda šviesos, kai ja uždegama kita, taip dalindamasis išmintimi neprarandi jos pats.“
(AN 4.31)
• „Tas, kuris moka susilaikyti, kai turi galią, yra tikras karys.“
(AN 7.64)
• „Nekalbėk piktai – jei kalbi piktai, tavo žodžiai tave pažeis labiau nei tą, į kurį jie skirti.“
(AN 5.198)
• „Kiekvienas turi pats įžengti į kelią; Buda tik rodo kryptį.“
(AN 2.19)
• „Kaip tvirtas uolos skardis nesudreba nuo vėjų, taip išmintingas žmogus nesudreba nuo pagyrų ar priekaištų.“
(AN 6.54)
• „Turtingas ne tas, kuris turi daug, o tas, kuris moka būti patenkintas tuo, ką turi.“
(AN 4.62)
• „Kaip lotoso žiedas lieka švarus purve, taip išmintingas žmogus lieka nesuterštas pasaulyje.“
(AN 2.38)
• „Kas gerbia vertus pagarbos, tas auga dorybėje ir šviesoje.“
(AN 4.32)
• „Ne tai, ką žmogus sako, bet ką jis daro, parodo, kas jis iš tiesų yra.“
(AN 3.23)
• „Tylėjimas, kai reikia kalbėti teisingai, yra pralaimėjimas; kalbėjimas be tiesos – dar didesnis blogis.“
(AN 5.155)
• „Jei žmogus nori suprasti kitus, pirmiausia tegul pažįsta savo širdį.“
(AN 7.71)
• „Tegu tavo džiaugsmas kyla ne iš to, ką turi, o iš to, ką duodi.“
(AN 4.241)
• „Jei nori žinoti, kas tu buvai praeityje, pažvelk į tai, kas esi dabar. Jei nori žinoti, kas būsi ateityje, pažvelk į tai, ką darai dabar.“
(AN 5.57)
• „Išmintingas žmogus nesivelia į ginčus; jis mato, kad žodžiai be sąmoningumo – tušti aidai.“
(AN 3.67)
• „Kaip saulė šviečia visiems, taip geras žmogus savo širdį atveria kiekvienam sutvėrimui.“
(AN 8.25)
• „Niekas taip neapsaugo kaip savitvarda, niekas taip nesunaikina kaip godumas.“
(AN 1.145)
• „Kiekviena mintis, ištarta ar ne, kuria pasaulį, kuriame gyveni.“
(AN 4.125)
• „Nesmerk kitų dėl jų silpnybių – pats gali žengti tuo pačiu keliu, jei prarasi budrumą.“
(AN 6.44)
• „Išmintis yra šviesa, kurios negali užgesinti nei tamsa, nei laikas.“
(AN 2.118)
• „Tegu tavo protas būna kaip ramus ežeras, kuriame atsispindi dangus, bet kurio vėjai nesujaudina.“
(AN 7.60)
• „Kaip tvirtas medis auga net vėjuose, taip ir dorybė stiprėja išbandymuose.“
(AN 5.176)