Izaijo ėmimas į dangų (arba Izaijo pakylėjimas). Tai vienas įdomiausių ir mistiškiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių kūrinių, žinomas kaip „The Ascension of Isaiah“ (graikiškai Ἀνάληψις Ἡσαΐου arba Ἀποκάλυψις Ἡσαΐου). Lietuviškai dažniausiai vartojamas pavadinimas „Izaijo ėmimas į dangų“ geriau atspindi tradicinę teksto esmę – jame pasakojama ne tik apie pranašo Izaijo regėjimus, bet ir apie jo mistinį … [Skaityti toliau…]
„Pirkei Avot“ (hebrajiškai משנה אבות – „Tėvų skyriai“, „Tėvų posakiai“ arba „Tėvų išmintis“). Tai vienas žymiausių ir labiausiai mylimų žydų religinės bei etinės literatūros kūrinių. „Pirkei Avot“ nėra įprasta knyga su vieno autoriaus mintimis, o senovinių etinių ir religinių aforizmų bei išminties posakių rinkinys, kuriame surinktos žymiausių žydų mokytojų ir išminčių mintys per kelis šimtmečius … [Skaityti toliau…]
Archimedo palimpsestas (Archimedes Palimpsest): matematikos lobis, paslėptas po maldaknyge. Įsivaizduokite storą, senovinį pergamento tomą, ant kurio vienas tekstas slepia kitą – tarsi knyga, turinti slaptą puslapį, kurį galima perskaityti tik specialia šviesa ar cheminėmis priemonėmis. Būtent toks yra palimpsestas (graik. palimpsestos – „vėl nugremžtas“ arba „iš naujo ištrintas“). Tai rankraštis, kurio originalus tekstas buvo sąmoningai … [Skaityti toliau…]
Judo Tomo darbų palimpsesto fragmentai – tai vienas įdomiausių ir sudėtingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų sluoksnių, išlikusių ne pilna forma, o kaip vėlesniame rankraštyje perrašytas ir iš dalies nutrintas tekstas. Palimpsestas reiškia, kad senasis raštas buvo nuvalytas, o ant jo užrašytas naujas, tačiau senasis sluoksnis vis tiek išliko ir gali būti atkurtas. Šie fragmentai priklauso prie … [Skaityti toliau…]
„Petro ir Povilo kankinystė“ (The Martyrdom of Peter and Paul) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai tankiausių apaštalų apokrifų, perteikiantis paskutines dviejų didžiųjų Bažnyčios stulpų dienas Romoje. Šis tekstas jungia istorinius motyvus, polemiką tarp žydų ir pagonių, konfliktą su Simonu Magu, imperatoriaus Nerono vaidmenį ir galiausiai dviejų apaštalų mirtį, kuri čia vaizduojama kaip kulminacija jų … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Tomo pamokslavimas“ (The Preaching of Thomas) yra vienas iš didžiausių, dramatiškiausių ir teologiškai sodriausių rytų krikščioniškosios apokrifinės literatūros kūrinių. Tai tekstas, tikriausiai susiformavęs V–VII amžiuje, išlikęs koptų, sirų ir arabų rankraščiuose, ir priklausantis tam pačiam plačiajam apaštalų misijų ciklui kaip Baltramiejaus, Pilypo, Andriejaus ir Jono apokrifai. Šiame kūrinyje Tomas vaizduojamas kaip ypatingas Kristaus mokinys … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Pilypo pamokslavimas“ (The Preaching of Philip) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, išlikęs koptų, sirų ir arabų rankraščių tradicijose. Tai vienas iš ryškiausių rytietiškų apaštalų misijų tekstų, kuriame Pilypas ir Petras vaizduojami kaip stebuklų kupinos misijos Afrikos kraštuose veikėjai. Kūrinys priklauso tam pačiam ciklui kaip Andriejaus darbai, Baltramiejaus darbai, Tomo darbai … [Skaityti toliau…]
„Zebediejaus sūnaus Jono kelionės“ (The Travels of John the Son of Zebedee) yra vienas iš didžiausių, literatūriškai turtingiausių ir teologiškai įdomiausių rytų krikščioniškos tradicijos apokrifų. Tai nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus kūrinys, išlikęs sirų, koptų, arabų ir etiopų rankraščiuose. Tekstas priskiriamas Prochorui, vienam iš septyniasdešimties mokinių ir šventojo Stepono bičiuliui, tačiau tai yra tipiška pseudoepigrafija … [Skaityti toliau…]
„Palaimintojo mokinio Andriejaus pamokslai kurdų miestuose“ (The Preaching of Andrew in the Cities of the Kurds, originaliai priskiriama rytietiškai tradicijai kaip Praedicatio Andreae apud Kurdos arba sirų rankraščiuose Kerygma Andreou) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, kilęs iš sirų–koptų hagiografinės aplinkos. Šis kūrinys nėra susijęs su klasikiniu graikiškuoju Acta Andreae, bet priklauso … [Skaityti toliau…]
Anglikonų Bažnyčia, dažnai vadinama Anglijos Bažnyčia (Church of England), yra viena iš reikšmingiausių krikščioniškų denominacijų pasaulyje, turinti gilias istorines šaknis ir unikalią teologinę tapatybę. Šis straipsnis apžvelgia jos įkūrimą, istoriją, veiklą, doktriną ir skirtumus nuo žemyninės Europos bažnyčių bei tikėjimų. Anglikonų Bažnyčia oficialiai laikoma įkurta XVI a., per Anglijos Reformaciją, kai 1534 m. Anglijos karalius … [Skaityti toliau…]
Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]
Dokumentas „Sponsa Christi“ (liet. „Kristaus sužadėtinė“) yra apaštališkoji konstitucija, paskelbta popiežiaus Pijaus XII motu proprio forma – tai reiškia, jog jis buvo paskelbtas paties popiežiaus iniciatyva, be išankstinio kolegialaus patarimo. Nors pagrindinė dokumento data yra 1950 m. lapkričio 21 d., galutinai jis buvo patvirtintas ir išplatintas 1951 m. kovo 1 d. „Sponsa Christi“ skirtas kontempliatyviosioms … [Skaityti toliau…]