Katalikų Bažnyčios tradicijoje šventieji dažnai pasirinko asketišką gyvenimo būdą, atsisakydami pasaulietinių malonumų, kad priartėtų prie Dievo. Vienas iš tokių atsisakymų buvo vyno ir alkoholio vengimas – ne todėl, kad šie dalykai patys savaime yra blogi, bet kaip atgailos, nuolankumo ar dvasinio pašaukimo išraiška. Šventieji, tokie kaip šv. Benediktas Nursietis, šv. Franciskas Asyžietis ir kiti, savo … [Skaityti toliau…]
Sakramentai nėra atsitiktiniai ženklai ar pavienės malonės. Jie sudaro gyvą, tarpusavyje susijusį organizmą – tarsi kūną, kuriame kiekvienas narys turi savo paskirtį. Krikštas įveda į tikėjimą, Sutvirtinimas stiprina, Eucharistija maitina. Ligonių patepimas gydo, Atgaila atstato. Kunigystė ir Santuoka įjungia į tarnystę. Tačiau šio kūno širdis – Eucharistija. Bažnyčios mokymas Eucharistijai skiria išskirtinę vietą. Ji vadinama … [Skaityti toliau…]
Lalibelos bažnyčios, esančios Lalibeloje, Etiopijoje, yra vienas įspūdingiausių pasaulio architektūros ir religinio paveldo paminklų. Oficialiai vadinamos uolose iškaltomis Lalibelos bažnyčiomis, jos yra 11 monolitinių bažnyčių kompleksas, iškaltas tiesiogiai iš vulkaninio tufinio akmens XII–XIII a. Šios bažnyčios, priskiriamos UNESCO pasaulio paveldo objektams, yra Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčios šventovė ir dažnai vadinamos „antruoju Jeruzalės miestu“ dėl jų … [Skaityti toliau…]
„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
Skaistybė dažnai pristatoma kaip tyros meilės, Dievo artumo ir dvasinės laisvės kelias. Tačiau kartu ji neatsiejama ir nuo istorinių įtampų – tarp tikėjimo ir kontrolės, tarp moters pasirinkimo ir visuomenės lūkesčių. Kyla klausimas: ar mergelių kultas ir vienuolinė skaistybė buvo tik dvasinė viršūnė, ar kartais ir patogus mechanizmas Bažnyčios vadovams? Ar iš tikrųjų tai buvo … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]
Petro aktai su Simonu (Actus Petri cum Simone) – apokrifinis ankstyvosios krikščionybės tekstas, kuris, manoma, buvo sukurtas II–IV a. Kūrinys išliko lotyniškai Codex Vercellensis rankraštyje (IV a. pabaiga), tačiau tikėtina, kad originalus tekstas buvo sukurtas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Pasakojimas seka apaštalo Petro gyvenimą po Kristaus prisikėlimo, jo mokymus ir susidūrimus su gnostiniu Simonu Magu, pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]
„Jėzaus sekmadienio laiškas“ (arba tiesiog „Dangiškasis laiškas“) (angl. Jesus’ Sunday Letter / Letter from Heaven, gr. Επιστολή του Κυρίου ημών Ιησού Χριστού) yra vienas įdomiausių ir labiausiai paplitusių krikščioniškosios apokrifinės literatūros fenomenų. Tai pseudepigrafinis tekstas – laiškas, kuris, kaip teigiama, buvo parašytas paties Jėzaus Kristaus (arba Dievo Tėvo) ir stebuklingai nuleistas iš dangaus į žemę. … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]