Religijos kalba apie dalykus, kurie peržengia žmogaus supratimo ribas – tai, kas slypi anapus kasdienybės. Šios paslaptys apima Dievo prigimtį, pasaulio sukūrimą ar pomirtinį gyvenimą. Jos skatina mąstyti, bet ne visada pateikia aiškius atsakymus. Pažvelkime, kaip šios paslaptys atsiskleidžia krikščionybėje, islame, judaizme, hinduizme ir budizme, remdamiesi jų tekstais ir citatomis. Krikščionybėje Krikščionybėje Dievo paslaptys siejamos … [Skaityti toliau…]
Al-Mā’ida yra 5-oji Korano sura, viena iš ilgiausiųjų, turinti 120 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Stalas“ arba „Stalas su patiekalais“, ir kilo iš 112–115 ajatų, kuriose pasakojama apie Jėzaus mokinių prašymą, kad Viešpats nuleistų iš dangaus stalą su maistu kaip ženklą. Tai unikali vieta Korane, kur krikščionių pasakojimas įgauna islaminę interpretaciją, pabrėžiant Dievo galybę ir atsakomybę … [Skaityti toliau…]
Lotyniška frazė Dies irae pažodžiui reiškia „Rūstybės diena“. Tai vienas garsiausių viduramžių liturginių himnų, skirtų Paskutinio teismo temai. Jo žodžiai vaizdingai ir grėsmingai aprašo paskutinę žmonijos dieną, kai Dievas ateis teisti gyvųjų ir mirusiųjų, o visa kūrinija drebės prieš Jo teisingumą. Himno pavadinimas kilęs iš pirmųjų eilučių: „Dies irae, dies illa“ – „Rūstybės diena, ta … [Skaityti toliau…]
Žmonės nuo seniausių laikų bandė suteikti savo darbams ir kūriniams dangišką prasmę. Ne tik bažnyčiose ar maldose, bet ir kasdienybėje buvo ieškoma būdų, kaip susieti žmogaus veiklą su tuo, kas aukštesnis už jį. Todėl nenuostabu, kad ir versle ar mene atsirado prekių ženklai, tiesiogiai naudojantys Dievo vardą ar religinę simboliką. Tokie pavadinimai turi ypatingą trauką … [Skaityti toliau…]
Senovėje žmonės tikėjo, kad pasaulis parašytas skaičiais. Ne tik matematikai, bet ir mistikai pastebėjo, kad tam tikri skaičiai turi ypatingą galią – jie pasirodo gamtoje, religijoje, mene, net žmogaus gyvenime. Todėl atsirado sąvoka „dieviškasis skaičius“ – tai ne paprastas matematinis vienetas, bet simbolis, per kurį galima pajusti aukštesnę tvarką. Vienas garsiausių pavyzdžių yra skaičius 3. … [Skaityti toliau…]
Dievo varduir Švenčiausiosios Trejybės galiaįsakau tau, Šėtone,palikti šį kūrinįir nesugrįžti. Nustok gundytiir klaidinti šį asmenį. Viešpaties Jėzaus Kristaus varduprašau ir reikalauju,kad Šventoji Dvasia ateitųir pripildytų šią sieląsavo šviesa, taikair meilės pilnatve. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,kuris gyvena ir viešpataujasu Dievu Tėvuir Šventąja Dvasiaper visus amžių amžius.Amen. Egzorcizmo malda pagal „Rituale Romanum“ yra viena seniausių ir … [Skaityti toliau…]
Ramybės Karaliau, suteik mums savo ramybę ir atleisk mūsų nuodėmes. Atstumk Bažnyčios priešus ir sergėk, kad ji nenusilptų. Emanuelis, mūsų Dievas, yra tarp mūsų Tėvo ir Šventosios Dvasios šlovėje. Tepalaimina jis mus, teapvalo mūsų širdis ir teišgydo sielos ir kūno ligas. Garbiname Tave, Kristau, su geruoju Tėvu ir Šventąja Dvasia dėl to, kad atėjai ir … [Skaityti toliau…]
GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,ir per amžius.Amen. Malda „Garbinimas Švenčiausiajai Trejybei“, arba „Garbingiausioji Trejybė“ (lot. Gloria Patri), yra trumpa, bet reikšminga malda, skirta išreikšti garbę ir šlovę Dievui Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai – Švenčiausiajai Trejybei. Ji yra dažnai naudojama tiek katalikų, tiek kitose krikščioniškose tradicijose … [Skaityti toliau…]
Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą,dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją. Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų,vienatinį Dievo Sūnų,prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta.Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo … [Skaityti toliau…]
„Vidinė pilis“ (isp. El Castillo Interior, autorės rankraštyje vadinta tiesiog Las Moradas – „Būstinės“) yra krikščioniškosios mistikos viršūnė ir kurią parašė brandžiausia Bažnyčios daktarė, basųjų karmeličių ordino steigėja šventoji Teresė Avilietė (Jėzaus Teresės, 1515–1582) veikalas. Parašytas 1577 m., o pirmą kartą išleistas 1588 m. Salamankoje (kartu su kitais jos raštais, redaguotais Fray Luiso de Leóno), … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]
Šv. Izaokas Siras, rusų tradicijoje vadinamas „преподобный Исаак Сирин Ниневийский“, yra VII amžiaus Rytų krikščionybės asketas, vienuolis ir trumpai ėjęs Ninevijos vyskupo pareigas. Jo pagrindinis kūrinys, originaliai parašytas sirų kalba, vadinasi „ܡܶܡܪ̈ܐ ܕܐܝܣܚܩ ܣܘܪܝܐ“ – tai Izaoko Siro Ascetiniai žodžiai. Graikų tradicijoje jis žinomas kaip „Λόγοι ἀσκητικοί“, slavų – kaip „Слова постнические“, o lotyniškoje recepcijoje … [Skaityti toliau…]