Viena trumpiausių, bet giliausių frazių, kokią žmogus kada nors ištarė: „Viskas yra skaičius“ (Πάντα ἀριθμός). Tai ne matematikų šūkis, o kosmologinė formulė, iš kurios išaugo visa Vakarų mąstymo tradicija – nuo Pitagoro iki Einšteino. Ji skelbia, kad pasaulis nėra chaotiška materija, o gyva matematinė simfonija, kur kiekvienas daiktas paklūsta dieviškai proporcijai. Pitagoro Pasaulis: Religija ir … [Skaityti toliau…]
„De Opificio Mundi“ – tai vienas reikšmingiausių Filono Aleksandriečio (apie 20 m. pr. Kr. – 50 m. po Kr.) filosofinių traktatų, parašytas graikų kalba. Lietuviškai kūrinys paprastai vadinamas „Apie pasaulio sukūrimą“ arba „Apie pasaulio sukūrimo tvarką“. Tai pirmasis iš Filono penkių vadinamųjų „Mozaikinių komentarų“, kuriuose jis interpretuoja Pradžios knygą filosofiniu būdu. Traktatas sukurtas Aleksandrijoje, helenistinės … [Skaityti toliau…]
Aristotelis, nors gyveno keturis šimtmečius prieš Kristų, tapo vienu iš svarbiausių intelektinių šaltinių, per kurį Ortodoksų Bažnyčia formavo savo teologinę kalbą – nuo Kapadokijos tėvų iki Palamos. Aristotelio logika padėjo ortodoksijai kalbėti tiksliau, bet kartu kėlė pavojų – per didelis racionalumas grasino ištirpinti paslaptį teoretiniuose terminuose. Jo logika ir metafizika nebuvo priimtos tiesiai iš antikos … [Skaityti toliau…]
Sofoklio tragedija „Edipas karalius“ (Oidipous Tyrannos, lot. Oedipus Rex) – vienas garsiausių Antikos dramos kūrinių. Kūrėjas – Sofoklis, vienas iš trijų didžiųjų graikų tragediografų (kartu su Aischilu ir Euripidu). „Edipas karalius“ sukurta apie 429 m. pr. Kr. ir pirmą kartą pastatyta Atėnuose Dionisijų šventėje. Tai viduriniojo laikotarpio Sofoklio drama, dažnai laikoma klasikinės tragedijos viršūne – … [Skaityti toliau…]
„Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išklausyk mus! Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų! Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, Šventoji Dvasia, Dieve, Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Šventasis gyvojo Dievo Sūnaus Veide, Šventasis Veide, Dievo didybės atspindy, Šventasis mūsų Atpirkėjo Veide, Šventasis Veide, aptekęs kruvinu agonijos prakaitu, Šventasis Veide, pažemintas išdaviko bučinio, Šventasis Veide, žiauriai kumščiais daužytas, Šventasis … [Skaityti toliau…]
„Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison. Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išklausyk mus! Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų! Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, Šventoji Dvasia, Dieve, Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Marijos Širdie, R. melski už mus! Marijos Širdie, panaši į Dievo Širdį, Marijos Širdie, su Jėzaus Širdimi suvienytoji, Marijos Širdie, Šventosios Dvasios įranki, Marijos Širdie, … [Skaityti toliau…]
Izaokas Niutonas (1643–1727) – vienas didžiausių mokslininkų istorijoje, padėjęs pagrindą klasikinei fizikai, matematikai ir astronomijai. Jo darbai apie gravitaciją ir judėjimo dėsnius pakeitė mūsų supratimą apie Visatą, tačiau Niutonas buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs savo atradimus kaip kelią į Dievo kūrinijos paslapčių atskleidimą. Izaokas Niutonas gimė 1643 m. sausio 4 … [Skaityti toliau…]
Žodis „evangelija“ kilęs iš graikiško euangelion – „gera žinia“. Antikoje taip vadindavo pranešimus apie pergalę, naujo valdovo atėjimą ar išlaisvinimą. Krikščionys šį žodį pripildė naujos prasmės: gera žinia tapo ne politinis įvykis, o Jėzaus Kristaus gyvenimas, mokymas, mirtis ir prisikėlimas – žinia, keičianti ne imperijas, bet žmogaus širdį. Evangelijos skiriasi nuo kitų religinių tekstų tuo, … [Skaityti toliau…]
Žodis doksologija (gr. doxología, iš doxa – „šlovė“ ir lógos – „žodis, kalba“) reiškia šlovinimo formulę arba maldos pabaigos giesmę, kurioje išreiškiama garbė Dievui. Tai seniausia liturginė forma, aptinkama tiek krikščioniškose, tiek kitų religijų tradicijose. Krikščionybėje doksologija tapo neatsiejama kasdienės maldos ir liturgijos dalimi, išreiškiančia padėką ir ištikimybę Dievui. Doksologija yra trumpa garbinimo išraiška, sakoma … [Skaityti toliau…]
Egiptiečių evangelija (gnostinė) (taip pat: Šventųjų egiptiečių evangelija; Egiptiečių evangelija (gnostinė versija); Egipto evangelija; Evangelium Aegyptiorum (Gnosticum); Evangelium Aegyptiorum Sanctum; The Holy Book of the Great Invisible Spirit; The Gospel of the Egyptians) – vienas iš paslaptingiausių ir poetiškiausių gnostinių tekstų, rastų Nag Hamadi rankraštyne Egipte 1945 m. Originalus pavadinimas koptiškai – P. Nag Hammadi … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
„Dignitatis Humanae“ (lot. Žmogaus orumas) yra Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) paskelbta Deklaracija apie religijos laisvę, patvirtinta 1965 m. gruodžio 7 d. Tai vienas iš svarbiausių XX amžiaus Bažnyčios dokumentų, kuriame pirmą kartą aiškiai pripažinta kiekvieno žmogaus teisė į religinę laisvę – teisė ieškoti, tikėti, išpažinti ar net netikėti pagal savo sąžinę. Dokumento pilnas pavadinimas lotyniškai … [Skaityti toliau…]