Paieškos rezultatai (607) pagal: apie trejybe

Anglikonų bažnyčios doktrina (39 straipsniai)

Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]

Kas yra numerologija?

Numerologija – tai ezoterinė sistema, kuri teigia, kad skaičiai turi vibraciją, prasmę ir įtaką žmogaus gyvenimui, charakteriui bei likimui. Pagal ją vardas, gimimo data ir kiti skaičiai nėra atsitiktiniai – jie atspindi kosminį planą arba dvasinę energiją. Trys pagrindinės numerologijos šakos šiandien Pitagoriškoji (vakarų klasikinė)Kilmė: Pitagoras (VI a. pr. Kr.) ir jo mokykla Krotono mieste. … [Skaityti toliau…]

Bonifaco laiškai

Šv. Bonifacas (apie 675–754 m.), dažnai vadinamas „Vokietijos apaštalu“, yra viena ryškiausių VIII a. Vakarų Bažnyčios figūrų. Jo gyvenimas ir darbai padėjo pagrindą krikščionybės plėtrai germanų žemėse, o išlikę laiškai, žinomi kaip Bonifacii Epistolae, yra neįkainojamas istorinis šaltinis, atskleidžiantis ne tik jo asmeninį tikėjimą ir misijų organizavimą, bet ir Frankų imperijos religinius, politinius bei kultūrinius … [Skaityti toliau…]

Apaštališkoji konstitucija „Lietuvių tauta“ (Lituanorum gente)

„Lituanorum gente“ – tai 1926 m. balandžio 4 d. apaštališkoji konstitucijaAutorius: popiežius Pijus XIOficialus pavadinimas: Constitutio Apostolica „Lituanorum gente“ Tai vienas reikšmingiausių Katalikų Bažnyčios dokumentų, susijusių su modernios Lietuvos istorija. Šiuo aktu popiežius Pijus XI oficialiai įsteigė nepriklausomą Lietuvos bažnytinę provinciją, suformavo naujas vyskupijas ir pripažino Lietuvos politinį savarankiškumą Bažnyčios struktūros lygmeniu. Nors lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]

Veikalas prieš pagonis (Summa Contra Gentiles)

Tomo Akviniečio veikalas, originaliai pavadintas „Summa Contra Gentiles“, anglų kalboje vadinamas „Summa Against the Gentiles“, o lietuviškai – „Veikalas prieš pagonis“. Šis monumentalus darbas, parašytas XIII a., apie 1259–1265 m., yra vienas reikšmingiausių viduramžių teologijos ir filosofijos tekstų. Autorius – šventasis Tomas Akvinietis, dominikonų vienuolis, filosofas ir teologas, kurio mintys formavo Vakarų krikščionybės intelektualinę tradiciją. … [Skaityti toliau…]

Kas yra Marburgo disputas?

Marburgo disputas (Marburgo kolokviumas) buvo viešas teologinis debatų forumas, surengtas 1529 m. spalio 1–4 d. Marburgo pilyje, Heseno žemėje, Vokietijoje. Jo tikslas buvo suvienyti dvi pagrindines Reformacijos sroves – Martyno Liuterio vadovaujamą liuteronų judėjimą Vokietijoje ir Huldrycho Cvinglio vadovaujamą reformatų judėjimą Šveicarijoje. Disputą organizavo Heseno landgrafas Pilypas I, kuris siekė politinio ir karinio protestantų aljanso … [Skaityti toliau…]

Kas yra ortodoksija?

Žodis „ortodoksija“ šiandien dažnai siejamas su Rytų krikščionybe – vadinamąja Stačiatikių Bažnyčia. Tačiau šio termino reikšmė ir istorinė kelionė – gerokai platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo senovės Graikijos filosofų iki viduramžių teologų ir šiuolaikinių konfesinių skirtumų, ortodoksija išliko vienu iš svarbiausių religinių ir kultūrinių sąvokų. Žodis ortodoksija kilęs iš graikų kalbos: Vadinasi, ortodoksija … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios Motina (Mater Ecclesiae)

„Bažnyčios Motina“ (Mater Ecclesiae) – tai trumpa, bet simboliškai svarbi kalba (allocutio), kurią popiežius Paulius VI pasakė 1964 m. lapkričio 21 d. Vatikano II Susirinkimo Tėvams, uždarant III susirinkimo sesiją. „Mater Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios Motina“. Šis titulas išreiškia, kad Marija ne tik Jėzaus Motina, bet ir visų tikinčiųjų motina, nes ji dalyvavo Kristaus išganymo darbe … [Skaityti toliau…]

Dogminė konstitucija „Tautų šviesa“ (Lumen gentium)

Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]

Doleris ir Dievas: In God We Trust

Jungtinių Valstijų doleris, kaip pasaulinės ekonomikos simbolis, neša ne tik finansinę, bet ir kultūrinę bei religinę reikšmę. Jo dizaino elementai – užrašai, antspaudai, skaičiai – nuo seno kelia diskusijas, ypač dėl jų sąsajų su religija. Užrašas „In God We Trust“, Didysis JAV antspaudas su Apvaizdos akimi ir kiti simboliai atspindi krikščioniškąjį JAV paveldą, tačiau taip … [Skaityti toliau…]

Sunaikinti šventi objektai

Religiniai pastatai, šventyklos, bažnyčios, vienuolynai ir kiti šventi objektai yra ne tik architektūros kūriniai, bet ir žmonijos dvasinio paveldo dalis, menanti tūkstantmečių tikėjimus, kultūras ir istoriją. Tačiau daugybė šių objektų buvo sunaikinta – kartais dėl karų, gamtos stichijų ar ideologinių konfliktų, o kartais dėl sąmoningų sprendimų, tokių kaip nekilnojamojo turto plėtra, urbanizacija ar ekonominiai interesai. … [Skaityti toliau…]

Benedikto regula (Regula Benedicti)

Regula Benedicti (Benediktinų (Benedikto) regula) – tai vienuolinio gyvenimo taisyklės, kurias parašė šv. Benediktas iš Nursijos, gyvenęs apie 480–547 metus. Tekstas buvo sudarytas maždaug 530 metais Monte Cassino vienuolyne Italijoje. Regula tapo kertiniu dokumentu, formavusiu Vakarų Europos vienuolystę ir dvasinio gyvenimo modelį, kuris dar ir šiandien vadovauja benediktinų bendruomenėms visame pasaulyje. Šv. Benediktas siekė sukurti … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: apie trejybe?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šventoji Trejybė yra viena pagrindinių ir kartu paslaptingiausių krikščioniškojo tikėjimo tiesų, mokanti apie vieną Dievą trijuose asmenyse. Šie trys asmenys yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, kurie sudaro vieną nedalomą dieviškąją esmę. Nors šis žodis Biblijoje tiesiogiai neparašytas, pats mokymas kyla iš Naujojo Testamentų tekstų, kur minimi visi trys dieviškieji pradai. Tėvas yra visatos kūrėjas, Sūnus – Jėzus Kristus, atėjęs išvaduoti žmonijos, o Dvasia veikia tikinčiųjų širdyse kasdien. Ankstyvoji Bažnyčia šią dogmą išgrynino visuotiniuose susirinkimuose, kovodama su įvairiomis klaidingomis nuomonėmis. Žmogišku protu visiškai suvokti šios didžios paslapties neįmanoma, todėl ji priimama per tikėjimą ir meilės patirtį. Trejybės vienybė mums rodo tobulą bendrystę, į kurią kviečiamas kiekvienas žmogus. Šis slėpinys lydi krikščionis nuo pat krikšto akimirkos, kai jie palaiminami Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.