Mažųjų Dirvėnų valsčiaus 1635 m. inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. 1661 m. pastatyta nauja, įkurta parapija. Ona Pacaitė-Važinskienė bažnyčiai dovanojo 71 valaką žemės su žmonėmis. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia. Laižuvos parapijai Kazimieras Klimavičius 1767 m. išleido lietuvišką katekizmą. Apie 1876 m. klebonu paskirtas Antanas Vienažindys (1841–1892; palaidotas Laižuvos kapinėse) su vargonininku Juozapu Ramanausku (1856–1933) ir … [Skaityti toliau…]
Apie 1620 m. Martynas Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną (uždarytas 1832 m.). Vienuoliai turėjo bažnyčią ar bent koplyčią. Nuo 1682 m. rašyti jungtuvių metrikai (tada buvo parapija). Mauricijus Giedraitis 1682 m. bažnyčią atstatė. 1760 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1767 m. pastatyta ir įrengta prieglauda. 1780 m. pastatyta medinė klebonija. Vienuolynui 1832 m. … [Skaityti toliau…]
1724 m. pastatyta koplyčia ar bažnyčia. 1782 m. vizitacijų aktuose nurodyta supuvusi bažnyčia. Kunigas Juozapas Poviliauskas su parapijiečiais 1859 m. ją perstatė ir padidino. 1882–1914 m. Skudutiškyje kunigo nebuvo (bažnyčia buvo Molėtų parapijos filija). 1915 m. paskirtas kunigas Julijonas Svirskis pastatė kleboniją, įsteigė lietuvių mokyklą, 1922 m. įkurta parapija. 1927 m. paskirtas klebonas Stanislovas Čelkus … [Skaityti toliau…]
Apie 1426 m. Lygumų dvare pastatyta koplyčia. Dvaras 1436 m. išlaikė nuolatinį kunigą. Dvarininkas Liucijus Viekavičius 1524–1526 m. Kruojos pakrantėje pastatė bažnyčią. Jos išlaikymui paskyrė Šantauskų palivarką, žemės ir smuklę. Bažnyčią XVI a. antrojoje pusėje – 1630 m. buvo pasisavinę evangelikai reformatai. XVII a. įkurta altarija. Jai 1760 m. kunigas S. Bukauskas dovanojo 2,5 dešimtinės … [Skaityti toliau…]
Pajūrio dvaro savininkas grafas Valavičius 1780 m. pastatė bažnyčią (buvo Žvingių parapijos filija). 1830 m. tikintieji pastatė naują mūrinę bažnyčią. Ji 1898 m. restauruota, panaujinti altoriai. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1919 m. bažnyčią konsekravo. 1912 m. įkurta parapija. 1935 m. Kazys Nausėda Kretingos pranciškonams dovanojo 50 ha žemės ir mūrinius namus su malūnu, lentpjūve, vilnų verpykla. … [Skaityti toliau…]
Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis 1829 m. prie Miškių kaimo pastatė mūrinę bažnyčią. 1858 m. padidinta; tapo Šeduvos parapijos filija. 1906 m. patvirtintas zakristijos ir koplyčios priestatų projektas. Jie pastatyti 1909 m., atnaujinti altorių paveikslai. 1939 m. išdažytas bažnyčios vidus, įrengti vargonai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią remontavo klebonas Pranciškus Masilionis. Sidabrave 1967–1977 m. klebonavo … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1444 m. Nauja parapinė bažnyčia, priklausiusi Vilniaus vyskupijai, minima 1463 m. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1627 m. buvo evangelikų reformatų pasisavinta. Sena medinė katalikų bažnyčia minima 1674 m. Nauja medinė pastatyta 1752 m. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio veikė parapinė mokykla. Kunigo Šimkevičiaus rūpesčiu 1872 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1590 m. pastatė Jeronimas Valavičius. Jai 1591 m. patvirtinta fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės. 1655 m. bažnyčia apgriauta, netrukus atstatyta. 1668 m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas. 1669 m. minima Subačiaus Kumpiniškio bažnyčia. Ji buvo medinė, … [Skaityti toliau…]
Karalius Žygimantas Augustas 1539 m. paskelbė dokumentą apie Baisogalos parapijos steigimą, bažnyčiai dovanojo 50 valakų žemės. Manoma, kad prieš tai buvo koplyčia be kunigo. Antroji medinė bažnyčia (kryžiaus plano) pašventina 1637 m., sudegė 1774 m. Ją atstojo laikina pastogė ant sudegusios bažnyčios pamatų. Bažnyčia 1781 m. atstatyta ir pašventinta. 1795 m. įkurta altarija. Bažnyčiai 1806 … [Skaityti toliau…]
Grigalius Masalskis ir Marija Masalskienė netoli Rudaminos dvaro 1592 m. pastatė bažnyčią ir dovanojo jai Beviršių kaimą. 1674 m. minima apleista mūrinė bažnyčia. Rudaminos dvaro savininkas Mikalojus Turčinavičius Sušickis pradėjo statyti dabartinę mūrinę bažnyčią. 1757 m. pradėtos gaminti čerpės stogui uždengti, ieškomas architektas bokšto projektui parengti. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1797 m. bažnyčia perstatyta. … [Skaityti toliau…]
Sudervė 1594 m. paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, kuri ją 1669 m. pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Teodora Sapiegienė 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai paskirtas Saugūniškės kaimas ir palivarkas (prie Maišiagalos). 1783 m. įsteigta parapija. Prie bažnyčios veikė prieglauda, 1820 m. sudegė. Nuo 1797 iki 1820 metų bažnyčios vargonininku dirbo … [Skaityti toliau…]
Iki 1555 m. pastatyta medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Rykantų valdytojas Mikalojus Talvošas 1585 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. XVII a. Rykantai atiteko Oginskiams. 1655 m. Maskvos kariuomenė sugriovė bažnyčią. Ją iki 1688 m. restauravo Marcijonas Oginskis. 1696 m. bažnyčia stovėjo tuščia ir apleista. Pamaldos laikytos Rykantų dvare. Rykantai kartu su bažnyčia 1688 m. atiduoti … [Skaityti toliau…]