Paieškos rezultatai (607) pagal: apie trejybe

Aukščiausias šventosios inkvizicijos tribunolas (Suprema Sacra Congregatio Sancti Officii), dar žinomas kaip Šventasis Oficijus, buvo aukščiausia Katalikų Bažnyčios institucija, atsakinga už inkvizicijos veiklą. Ši institucija, įkurta XVI a., turėjo užtikrinti katalikų tikėjimo grynumą, kovoti su erezijomis, raganavimu ir kitais nukrypimais nuo Bažnyčios mokymo. Aukščiausias Tribunolas buvo centrinė Romos inkvizicijos valdymo struktūra, prižiūrėjusi vietinius inkvizicijos teismus … [Skaityti toliau…]

Senovės Graikų ir Romėnų mitologijos yra turtingos dievų, deivių, herojų ir jų tarpusavio santykių istorijomis. Vienas ryškiausių šių mitologijų bruožų – dievų vaizdavimas su žmogiškomis savybėmis, įskaitant santuokas, meilės romanus ir vaikų gimimą. Graikų ir Romėnų dievai dažnai buvo vaizduojami kaip sudėtingos asmenybės, turinčios žmonas, meilužes ir palikuonis, kurie atlikdavo svarbius vaidmenis mitologinėse istorijose. Graikų … [Skaityti toliau…]

Lotyniškas posakis vox populi, vox Dei („liaudies balsas – Dievo balsas“) dažnai cituojamas įvairiuose kontekstuose, tačiau krikščioniškoje teologijoje jis siejamas su visuotinio tikinčiųjų sutarimo (sensus fidelium) samprata. Ši idėja teigia, kad bendras tikinčiųjų bendruomenės tikėjimas ir įsitikinimai, vedami Šventosios Dvasios, atspindi Dievo valią ir tiesą. Posakis vox populi, vox Dei pirmą kartą aptinkamas ne krikščioniškame … [Skaityti toliau…]

Bonaventūra (apie 1217–1274), pranciškonų ordino generolas, filosofas ir teologas, yra viena ryškiausių viduramžių krikščioniškosios minties figūrų. Jo veikalas Itinerarium mentis in Deum (Sielos kelias į Dievą), parašytas 1259 m., laikomas vienu svarbiausių mistinės teologijos tekstų. Šiame kūrinyje Bonaventūra suderina Šv. Augustino mistiką, pabrėžiančią vidinį Dievo ieškojimą, su Šv. Tomo Akviniečio scholastine sistema, siekiančia racionaliai pagrįsti … [Skaityti toliau…]

1. Kada pirmą kartą paminėtas Dievas? Pagal judaizmo ir krikščionybės tradicijas, Dievas pirmą kartą paminėtas pačioje Biblijos pradžioje – Pradžios knygos 1:1: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (hebr. Elohim). Šis tekstas, parašytas apie VI–V a. pr. Kr., bet remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis, pristato Dievą kaip amžiną, visagalį kūrėją, egzistavusį prieš viską. Hebrajiškas žodis Elohim … [Skaityti toliau…]

Kai keliaujame po miestus ar skaitome apie istorines bažnyčias, dažnai sutinkame du panašius pavadinimus: katedra ir arkikatedra. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog didelės bažnyčios. Tačiau iš tikrųjų šie žodžiai žymi labai aiškią jų paskirtį ir vietą Bažnyčios valdymo sistemoje. Pirmiausia reikia suprasti, kaip organizuota Katalikų Bažnyčia. Kas yra vyskupija? Katalikų Bažnyčia yra … [Skaityti toliau…]

Puranos, Puranas (sanskrito kalba: पुराण, Purāṇa, liet. „Senoviniai pasakojimai“ arba „Istorijos“) yra platus senovės Indijos tekstų rinkinys, sudarantis svarbią hinduizmo literatūros dalį. Šie šventieji tekstai, parašyti sanskrito kalba, jungia mitologiją, kosmologiją, genealogijas, filosofiją, teologiją ir etinius mokymus. Tradiciškai laikoma, kad Puranos buvo sudarytos išminčiaus Vyāsos, to paties autoriaus, kuriam priskiriamos Mahabharata ir Vedos, tačiau jų … [Skaityti toliau…]

Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]

Daugelyje tikėjimų randame bendrų bruožų: istorijas apie pasaulio pradžią, didvyrius, moralės principus ar pomirtinio gyvenimo idėjas. Pavyzdžiui, potvynio mitai egzistuoja tiek Biblijoje, tiek senovės Mesopotamijos tekstuose. Tokios paralelės rodo žmonijos pastangas aiškintis gyvenimo prasmę. Nors panašumų yra, dievo supratimas skiriasi. Abraominės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas) tiki vienu dievu, bet krikščionybė pabrėžia Trejybę, o islamas ir … [Skaityti toliau…]

Višnus – vienas svarbiausių hinduizmo dievų, dažnai vadinamas visatos palaikytoju. Jo vardas sanskrito kalboje reiškia „viską persmelkiantis“, o tai puikiai atskleidžia jo esmę: jis yra visur, viską jungia ir palaiko. Hinduizmo tradicijoje Višnus kartu su Brahma, kūrėju, ir Šiva, naikintoju, sudaro šventąją trejybę – trimurtį. Tačiau Višnus išsiskiria savo vaidmeniu kaip tas, kuris saugo pasaulio … [Skaityti toliau…]