C. S. Lewis buvo britų rašytojas, literatūros kritikas ir krikščioniškos apologetikos autorius, vienas ryškiausių XX a. mąstytojų. Jis dėstė Oksforde ir Kembridže, rašė tiek grožinę literatūrą (pvz., Narnijos kronikas), tiek gilius filosofinius ir teologinius tekstus. Lewisas buvo žmogus, kuris mokėjo sudėtingas idėjas paaiškinti paprastai, be akademinio puikavimosi, todėl jo knygos iki šiol skaitomos ne tik … [Skaityti toliau…]
Sun Myung Moonas, gimęs 1920 m. sausio 6 d. Šiaurės Korėjoje, buvo viena prieštaringiausių XX a. religinių figūrų, įkūręs Unifikacijos bažnyčią (oficialiai Šventosios Dvasios pasaulio krikščionių suvienijimo asociacija), kuri tapo tarptautiniu judėjimu, turinčiu milijonus pasekėjų. Jo gyvenimas ir mokymai, sujungę krikščionybės, konfucianizmo ir šamanizmo elementus, sukėlė tiek susižavėjimą, tiek aršią kritiką. Moonas užaugo neturtingoje šeimoje, … [Skaityti toliau…]
Apie krikštą prieš donatistus (De baptismo contra Donatistas) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino poleminių veikalų, parašytas apie 400 metus. Šis šešių knygų traktatas skirtas atsakyti į donatistų keliamus klausimus dėl krikšto galiojimo ir Bažnyčios vienybės. Donatistai teigė, kad sakramentai yra galiojantys tik tada, kai juos teikia moraliai nepriekaištingi dvasininkai, o bet koks ryšys su „išdavikais“ … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]
Anzelmas Kenterberietis (Anselmus Cantuariensis, lot. Anselmus of Canterbury), XI a. teologas ir filosofas, savo kūrinyje „Proslogionas“ (lot. Proslogion), parašytame apie 1077–1078 m., pateikia vieną įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios filosofijos tekstų. Ši knyga, iš pradžių pavadinta Fides quaerens intellectum („Tikėjimas, ieškantis supratimo“), yra meditacinis ir teologinis darbas, kuriame Anzelmas siekia racionaliai pagrįsti Dievo buvimą ir jo savybes. … [Skaityti toliau…]
Šį kūrinį parašė Bernardas Klervietis (lot. Bernardus Claraevallensis, angl. Bernard of Clairvaux), tai traktatas „Apie meilę Dievui“ (lot. De Diligendo Deo). Traktate Bernaras Klervietis nagrinėja, kodėl ir kaip žmogus turi mylėti Dievą. Jis išskiria keturis meilės laipsnius: Bernaras pabrėžia, kad meilė Dievui turi būti be sąlygų ir be ribų, nes Dievas yra begalinis. Jis taip … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas – VII a. istorinis veikalas, kurį parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų, teologų ir enciklopedistų. Jame aprašoma gotų, vandalų ir svevų genčių istorija nuo jų migracijų iki įsitvirtinimo Pirėnų pusiasalyje. Pavadinimai ir vertimai: Turinio santrauka Autorius ir kontekstas Istorinė reikšmė Svarbiausi citatos Kiti faktai Izidoriaus veikalas – tai gotų … [Skaityti toliau…]
Šventasis Tomas Akvinietis (Thomas de Aquino), XIII amžiaus teologas ir filosofas, yra vienas įtakingiausių mąstytojų Katalikų Bažnyčios istorijoje. Jo magnum opus, „Summa Theologiae“ (liet. „Teologijos santrauka“ arba „Teologijos summa“, ang. The Summa Theologica Of St Thomas Aquinas), yra monumentalus veikalas, apimantis visą krikščioniškosios teologijos spektrą. Tomas Akvinietis (1225–1274) buvo dominikonų vienuolis, garsėjęs savo intelektu ir … [Skaityti toliau…]
„Dvasinis giedojimas apie sielą ir Sužadėtinį Kristų“ (Cántico espiritual) – vienas žymiausių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) mistinių ir poetinių veikalų, parašytas XVI amžiaus antroje pusėje. Šis kūrinys laikomas krikščioniškosios mistikos šedevru ir vienu gražiausių religinių tekstų ispanų kalba. Jame sielos kelias į dieviškąją vienybę perteikiamas per meilės poeziją, įkvėptą Senojo Testamento Giesmių giesmės, tačiau perrašytą … [Skaityti toliau…]
„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]
Mistikos terminas apibūdinamas kaip patirtis, kurios metu žmogus suvokia ryšį su Dievu ar aukščiausia realybe, viršijančia įprastą žmogaus supratimą. Mistinė teologija siekia konceptualizuoti ir suprasti šias patirtis, naudojant teologinius, filosofinius ir dvasinius įrankius. Tai yra teologijos šaka, nagrinėjanti sielos būsenas ir patirtis, kurių neįmanoma pasiekti vien žmogaus pastangomis ar įprasta dieviškąja malone. Ji apima neeilines … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje ir krikščioniškoje mintyje plačiai vartojamas terminas „tikėjimo įstatymas“ (lot. lex credendi) apibūdina tai, ką Bažnyčia tiki ir moko. Šis principas yra neatsiejamai susijęs su kitu svarbiu posakiu – „maldos įstatymu“ (lex orandi), kuris nurodo, kaip Bažnyčia meldžiasi. Šiandien taip pat dažnai pridedamas ir trečiasis elementas – „gyvenimo įstatymas“ (lex vivendi) arba „darbų … [Skaityti toliau…]