Ar Dievas mus stebi? Šis klausimas kankina ir tikinčiuosius, ieškančius paguodos, ir skeptikus, abejojančius aukštesnės jėgos egzistavimu. Religijose dažnai vaizduojamas Dievas, kuris mato kiekvieną mūsų žingsnį, žino kiekvieną mintį. Filosofai svarsto, ar toks visažinojimas palieka vietos laisvai valiai, o ateistai teigia, kad jokio stebėtojo nėra. Religiniai vaizdiniai: Dievas kaip budrus sargas Daugelyje tikėjimų Dievas laikomas … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]
Petro aktai su Simonu (Actus Petri cum Simone) – apokrifinis ankstyvosios krikščionybės tekstas, kuris, manoma, buvo sukurtas II–IV a. Kūrinys išliko lotyniškai Codex Vercellensis rankraštyje (IV a. pabaiga), tačiau tikėtina, kad originalus tekstas buvo sukurtas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Pasakojimas seka apaštalo Petro gyvenimą po Kristaus prisikėlimo, jo mokymus ir susidūrimus su gnostiniu Simonu Magu, pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje ir liturgikoje „maldos įstatymas“ (lot. lex orandi) yra kertinis principas, apibrėžiantis tai, kaip Bažnyčia meldžiasi ir garbina Dievą. Jis yra glaudžiai susijęs su „tikėjimo įstatymu“ (lex credendi), kuris nurodo, ką Bažnyčia tiki, ir „gyvenimo įstatymu“ (lex vivendi), apibrėžiančiu, kaip Bažnyčia gyvena. Šių trijų principų tarpusavio ryšys išreiškiamas žymiąja formule: „Lex orandi, lex … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
Didysis Kryžių kelias (Via Dolorosa, lot. „Skausmingasis kelias“) yra šventas piligrimystės maršrutas Jeruzalės senamiestyje, vedantis per Kristaus kančios kelią nuo teismo iki nukryžiavimo vietos – Golgotos. Šis kelias, suskirstytas į 14 stočių, rodo Evangelijose aprašytus Jėzaus kančios įvykius, pradedant Jo pasmerkimu mirčiai ir baigiant palaidojimu. Kiekviena stotis žymi konkretų momentą, o piligrimai, sekdami šiuo keliu, … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]
Chaldėjų orakulai (gr. Logia Chaldaika, lot. Oracula Chaldaica, angl. The Chaldean Oracles, istoriškai taip pat žinomi kaip Zoroastro orakulai) yra vienas svarbiausių vėlyvosios Antikos religinių ir filosofinių tekstų rinkinių, turėjusių didelę įtaką neoplatonizmo tradicijai. Šis kūrinys atsirado II amžiuje po Kristaus Romos imperijos laikotarpiu ir buvo laikomas autoritetingu šaltiniu tiems filosofams, kurie siekė suderinti graikų … [Skaityti toliau…]
Bevardis Briuso kodekso traktatas (The Untitled Text in the Bruce Codex) yra vienas įdomiausių gnostinių kūrinių, išlikusių koptiškai, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto III amžiuje. Šis traktatas yra dalis vadinamojo Briuso kodekso, kurį XVIII a. Egipte, netoli Medinet Habu, įsigijo škotų keliautojas James Bruce. Iki Nag Hamadi bibliotekos atradimo 1945 … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]