Kristosofija (graik. Χριστοσοφία, Christosophía) – tai retai vartojamas terminas, reiškiantis išmintį apie Jėzų Kristų, Jo dieviškąją prigimtį, mokymą ir santykį su žmogumi. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: Christos (Kristus, Mesijas) ir sophia (išmintis). Kristosofija dažnai siejama su mistine krikščionybės interpretacija, pabrėžiančia gilų, dvasinį Kristaus pažinimą per maldą, kontempliaciją ir asmeninę patirtį, o ne vien doktrininį … [Skaityti toliau…]
Teozė (gr. Θέωσις, theōsis) – tai krikščionių teologijos sąvoka, reiškianti žmogaus sudievinimą arba dalyvavimą Dievo gyvenime per Jo malonę. Lietuvių kalboje „teozė“ kartais verčiama kaip „dieviškumo dalinimasis“ ar „sudievinimas“, tačiau tai nėra tapimas Dievu savo esme, o veikiau artėjimas prie Jo šventumo, meilės ir šlovės. Kaip sako šv. Atanazas Aleksandrietis: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus … [Skaityti toliau…]
Ugnis krikščioniškoje tradicijoje yra stichija, ženklas. Simbolis, kuris liečia pačią Dievo ir žmogaus santykio šerdį. Ugnis gali deginti, bet gali ir apvalyti. Ji gali sunaikinti, bet ir sušildyti. Ji – pavojinga, bet būtina. Todėl ir Biblijoje, ir Bažnyčios mokyme ugnis pasirodo kaip viena iš giliausių dvasinių metaforų. Ugnis kaip Šventosios Dvasios ženklas Sekminių dieną, kai … [Skaityti toliau…]
Kai liturgijoje ištariamas žodis „altorius“, daugeliui prieš akis iškyla akmeninis stalas bažnyčios šventovėje. Tačiau Bažnyčios mokymas kviečia matyti giliau – tai ne vien stalas, o erdvė, kur susilieja dangus ir žemė. Altorius nėra tik simbolis. Tai vieta, kur regimas susitikimas su neregimu. Dangaus altorius – tai ne abstrakti vizija, o Eucharistijos šerdis. Prie jo renkasi … [Skaityti toliau…]
Didysis penktadienis – viena reikšmingiausių dienų krikščioniškame liturginiame kalendoriuje. Tai diena, kai tikintieji visame pasaulyje susitelkia prisiminti ir apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią, nukryžiavimą ir mirtį. Ši diena nėra tik istorinės nelaimės paminėjimas – tai tikėjimo šerdis, momentas, kai Dievas, tapęs žmogumi, paaukojo savo gyvybę už žmonijos nuodėmes. Ką darome per Didįjį penktadienį? Didysis penktadienis – … [Skaityti toliau…]
YOUCAT (Youth Catechism of the Catholic Church) – tai Katalikų Bažnyčios katekizmo santrauka, sukurta specialiai jaunimui. Tai ne supaprastintas, o šiuolaikiškai pateiktas, dialogu grįstas tikėjimo vadovas, skirtas padėti jauniems žmonėms giliau suprasti, kuo tiki Katalikų Bažnyčia, kodėl tiki ir kaip tuo tikėjimu gyventi. YOUCAT atsirado kaip atsakas į vis stiprėjantį jaunimo troškimą pažinti tikėjimo esmę … [Skaityti toliau…]
Fidei Depositum (liet. Tikėjimo lobynas) – tai apaštališkasis laiškas, kurį 1992 m. spalio 11 d. paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Šis dokumentas buvo skirtas naujajam Katalikų Bažnyčios katekizmui pristatyti, kuris išėjo minint Tridento Susirinkimo Katalikų katekizmo 400-ąsias metines ir Antrojo Vatikano susirinkimo 30-metį. Pavadinimas „Fidei Depositum“ paimtas iš Šv. Pauliaus žodžių Timotiejui: „Saugok tą brangų … [Skaityti toliau…]
Evangelijoje pagal Joną randame sceną, kurioje Jėzus, atėjęs į Jeruzalės šventyklą, aptinka jos kiemus virtusius turgumi. Ten veikia pinigų keitėjai, prekiaujama aukojimui skirtais gyvuliais – jaučiais, avinėliais, karveliais. Jėzus, matydamas, kaip religinė vieta pavirto verslu, išveja pirklius, apverčia stalus ir pasako garsiąją frazę: „Iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ (Jn 2, 16). Ši scena … [Skaityti toliau…]
Religinės šventės nuo senų laikų buvo žmogaus dvasinio gyvenimo šerdis. Tai buvo laikas susikaupimui, bendrystei, atminčiai ir Dievo artumo išgyvenimui. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių pastebi, kad religinės šventės praranda savo gilumą ir vis dažniau tampa vartojimo ciklo dalimi, kur „kada Kalėdos?“ atsakoma ne žiūrint į liturginį kalendorių, o į prekybos centrų vitrinų puošmenas. … [Skaityti toliau…]
1224 m. rugsėjo mėnesį, toli nuo triukšmo ir pasaulietinių reikalų, kalnuotoje La Vernos vietovėje Italijoje įvyko kažkas, kas iki šiol kelia nuostabą net ir tiems, kurie nėra linkę į mistiką. Šv. Pranciškus Asyžietis – vienas žmogiškiausių ir tuo pačiu paslaptingiausių krikščionybės veikėjų – gavo stigmas (ant kūno atsirado kančios žaizdos). Tai buvo ne įsivaizduojami, ne … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Neviltis – tarsi gilus, šaltas šulinys, į kurį grimzta siela, kai viltis išblėsta, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia, kad nėra išeities, jokios šviesos tunelio gale. Žodis „neviltis“ (lot. desperatio) atspindi visišką vilties praradimą, dažnai siejamą su dvasine krize. Žodis „neviltis“ kildinamas iš lotynų kalbos desperatio, sudaryto iš de- („be“ arba „nuo“) … [Skaityti toliau…]