Paieškos rezultatai (1404) pagal: Malda apie meile

Rozenkreicerių brolijos žinia (Fama Fraternitatis)

1614 metais Vokietijoje pasirodė nedidelė knygelė pavadinimu Brolijos žinia (Fama Fraternitatis). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip dar vienas religinis ar filosofinis traktatas, tačiau tekstas netrukus sukėlė neįprastą susidomėjimą visoje Europoje. Jame buvo pristatytas manifestas, pasirašytas paslaptingos bendruomenės vardu – Fraternitas Rosae Crucis, vadinamos Rozenkreicerių brolija. Šis tekstas tapo vienu garsiausių XVII amžiaus intelektinių reiškinių. … [Skaityti toliau…]

Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės

Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės (Chymische Hochzeit Christiani Rosencreutz anno 1459, angl. The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz) yra alegorinis, simbolinis renesanso laikų tekstas, pirmą kartą išleistas 1616 m. vokiečių kalba. Kūrinys tradiciškai priskiriamas Johannui Valentinui Andreae – protestantų teologui ir rašytojui, nors pats Andreae vėliau jį vadino „literatūriniu pokštu“. Nepaisant to, tekstas tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]

Sielų persikūnijimų knyga (Sefer HaGilgulim)

Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]

Šventumo vartai (Sha‘arei Kedusha)

„Sha‘arei Kedusha“ („Šventumo vartai“) yra XVI a. žydų mistikos tekstas, parašytas rabi Chaim Vitalio – pagrindinio Izaoko Lurijos (Ari) mokinio ir jo mokymo sistemintojo. Skirtingai nei Vitalio kosmologinis veikalas „Etz Chaim“, kuriame aiškinama dieviškosios emanacijos struktūra, „Sha‘arei Kedusha“ yra skirtas ne pasaulių sandarai, o žmogui. Tai praktinis dvasinio gyvenimo vadovas, kuriame kabala susijungia su etika, … [Skaityti toliau…]

Gyvenimo medis (Etz Chaim)

Etz Chaim (עץ חיים / „Gyvenimo medis“ / „Ari kabalos sistema“ / „Lurianinės kabalos pagrindinis traktatas“) yra pagrindinis Lurianinės kabalos veikalas, užrašytas rabio Chaim Vitalio (1543–1620), kuris sistemino ir išsaugojo savo mokytojo Isaaco Lurijos (Ari) mokymą. Tai vienas svarbiausių kabalistinių tekstų žydų istorijoje, formavęs visą vėlesnę kabalos tradiciją, ypač chasidizmą ir sefirotinę metafiziką. Kūrinys suskirstytas … [Skaityti toliau…]

Praktikós

„Πρακτικός“ (Praktikós) – tai pirmasis ir pagrindinis Evagrijaus Pontiečio asketinis traktatas, parašytas IV amžiaus pabaigoje, apie 380–390 metus, dar prieš jo persikėlimą į Kellijų dykumą Egipte. Lotyniškas pavadinimas: „De Practico“. Angliški pavadinimai: „The Praktikos“, „Praktikos: On the Practical Life“. Lietuviški atitikmenys: „Praktikos“, „Apie praktinį gyvenimą“. Šis veikalas sudarytas iš 100 trumpų teiginių (kephalaia) ir laikomas … [Skaityti toliau…]

Mokytojo Kefalaja

Mokytojo Kefalaja (Kephalaia of the Teacher. ⲛⲉⲕⲉⲫⲁⲗⲁⲓⲟⲛ ⲛ̀ⲧⲉ ⲡⲥⲁϩ, Nekephalaion nte psah) yra pats didžiausias ir svarbiausias manichėjų literatūros paminklas, išlikęs iki mūsų dienų. Tai autentiškas III amžiaus dvasinis testamentas, leidžiantis išgirsti pranašo Manio balsą be vėlesnių iškraipymų. Svarbu pabrėžti, kad manichėjų religijoje egzistavo itin griežtas septynių knygų kanonas, kurį parašė pats pranašas Manis (pvz., … [Skaityti toliau…]

Lobių urvas

„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]

Mozės kalavijas

„Mozės kalavijas“ (angl. The Sword of Moses; hebr. Harba de-Moshe) – tai vienas išsamiausių išlikusių senovės žydų magijos traktatų. Šis tekstas, kildinamas iš vėlyvosios antikos (maždaug III–VIII a.), atveria duris į mistinį pirmojo tūkstantmečio pasaulį, kuriame susipina religinis pamaldumas, sudėtinga angelų hierarchija ir praktinė magija. Kūrinio struktūra ir turinys Traktatas nėra tiesiog burtų rinkinys; tai … [Skaityti toliau…]

Nesudėtingos maldelės vaikams

Ačiū, Dieve, kad man duodiSaulę, vėją ir dainuojančią širdį.Ačiū už rankas šiltas,Kurios mane glosto tyliai.Kasdien tave šaukiu,Nes žinau, kad myli be galo. Vakaras ateina tyliai,Ramiai žibina žvaigždes.Užsimerkęs meldžiuosi, Dieve,Įkvepk mano sapnus gerus.Saugok mane ir mano draugus,Kol išauš džiaugsmo rytas. Angelėli mylintis,Būk man artimas visados.Naktį kai sapnai aplanko,Laikyk rankelę mažą.Su tavim nieko nebijau,Nors kartais ir tamsu. … [Skaityti toliau…]

Bažnyčia šiandien: tarp ekranų ir dvasinio alkio

Nuo seniausių laikų Bažnyčia buvo tarsi švyturys audringuose žmonijos vandenyse. Tačiau XXI amžiuje jos laivas plaukia pro visai kitokius rifus – virtualius, informacinius, kartais net ideologinius. Technologijų bumas, greičio kultūra, verslo logika ir dvasinis nuovargis suformavo naują pasaulį, kuriame klausimas „ar Bažnyčia dar reikalinga?“ skamba nebe kaip provokacija, o kaip kasdienė refleksija. Kai net močiutė … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Malda apie meile?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Meilė krikščioniškoje tradicijoje yra pati didžiausia dorybė, prilyginama pačiam Dievui, nes šventasis Jonas Rašytojas teigia, jog Dievas yra meilė. Kalbėdami apie meilę maldoje, mes kreipiamės į Kūrėją prašydami gebėjimo mylėti artimą taip, kaip Kristus pamilo žmoniją. Šventasis Paulius savo laiške korintiečiams (Epistula I ad Corinthios) paliko nuostabų meilės himną, kuris skelbia, kad meilė yra kantri, maloninga ir niekada nesibaigia. Tokia malda tampa tiltu tarp žemiškojo žmogaus troškimų ir dieviškosios malonės pilnatvės. Ji kviečia atleisti savo skriaudėjams, dalintis kasdienine duona bei priimti kiekvieną žmogų be išankstinio nusistatymo ar pykčio. Kai meldžiamės už meilę, mes išvalome savo širdis nuo egoizmo ir atveriame jas Šventosios Dvasios veikimui. Ši dvasinė praktika mus moko, kad tikra meilė nėra vien tik jausmas, o sąmoningas kasdienis pasirinkimas tarnauti kitiems. Galiausiai malda apie meilę perkeičia mūsų kasdienybę, suteikdama gyvenimui gilią prasmę ir amžinosios šviesos viltį.