Paieškos rezultatai (1404) pagal: Malda apie meile

Kas yra vienuolių įžadai?

Vienuolių įžadai – skurdas, skaistumas ir klusnumas – yra esminė pašvęstojo gyvenimo dalis Katalikų Bažnyčioje. Šie įžadai, dar vadinami evangeliniais patarimais, atspindi vienuolio ar vienuolės įsipareigojimą gyventi pagal Jėzaus Kristaus mokymą, atsisakant pasaulietinių gėrybių ir visiškai atsiduodant Dievui. Vienuolių įžadai yra vieši, savanoriški ir iškilmingi pažadai, kuriuos pašvęstojo gyvenimo nariai duoda Dievui, įsipareigodami gyventi pagal … [Skaityti toliau…]

Fatimos trečioji paslaptis Nuntius Fatimae

Trečiąją paslaptį savo ranka parašė sesuo Liucija dos Santos – viena iš trijų Fatimos regėtojų.Ji gavo leidimą tai padaryti 1943–1944 metais, kai sunkiai sirgo ir vyskupas jai liepė užrašyti tai, ką iki tol saugojo tik savo širdyje. Laiškas buvo parašytas 1944 m. sausio 3 d. Kodėl tas laiškas buvo slaptas? Iš pradžių dokumentas buvo Leirijos-Fatimos … [Skaityti toliau…]

Kas yra abatas?

Žodis „abatas“ kilęs iš aramėjų kalbos žodžio abba, reiškiančio „tėvas“, kuris vėliau per graikų ir lotynų kalbas (abbas) paplito krikščioniškame pasaulyje. Lotynų kalboje abbas reiškė pagarbų kreipinį į dvasinį vadovą ar tėvą. Lietuvių kalboje „abatas“ (moteriškasis atitikmuo – „abatė“) vartojamas apibūdinti vienuolyno vadovą, dažniausiai katalikų ar ortodoksų tradicijoje. Terminas atspindi ne tik administracinį, bet ir … [Skaityti toliau…]

Bhagavadgita

Bhagavadgita, Bagavadgita, Bhagavadgyta, Bagavadgyta (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia … [Skaityti toliau…]

Kas yra regula?

Regula – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „taisyklę“, „normą“ arba „vadovą“, kuris struktūrizuoja ir nukreipia dvasinį gyvenimą, ypač vienuoliniuose kontekstuose. Religijoje regula yra rašytinis ar tradicinis taisyklių rinkinys, skirtas padėti tikintiesiems gyventi pagal jų tikėjimo principus, siekti šventumo ir išlaikyti bendruomenės darną. Žodis „regula“ kilęs iš lotynų kalbos regula, reiškiančio „taisyklę“, „matą“ arba „liniuotę“. Šis terminas … [Skaityti toliau…]

Kas yra euforija?

Euforija – tai intensyvaus džiaugsmo, pakylėjimo ar ekstazės būsena, kurią žmonės patiria įvairiuose kontekstuose, nuo religinių ritualų iki kasdienių akimirkų. Žodis „euforija“ siejamas su stipriomis emocijomis. Žodis „euforija“ kilęs iš graikų kalbos: euphoria sudarytas iš eu („geras“) ir pherein („nešti“ arba „turėti“), taigi pažodžiui reiškia „gerą savijautą“ arba „būti geros nuotaikos“. Senovės Graikijoje šis terminas … [Skaityti toliau…]

Kas yra konkubinatas?

Konkubinatas – tai istorinis terminas, apibūdinantis nesantuokinį, dažniausiai ilgalaikį vyro ir moters bendrą gyvenimą, panašų į santuoką, bet neturintį teisinio ar religinio santuokos statuso. Tokiuose santykiuose gyvenanti moteris vadinama konkubina, o vyras – konkubininkas. Šis reiškinys buvo paplitęs įvairiose kultūrose ir epochose, įskaitant senovės Romą, viduramžių Europą ir kai kurias krikščioniškas visuomenes, nors Bažnyčia dažnai … [Skaityti toliau…]

Sielos išėjimas (excessus mentis)

Krikščionių mistikoje terminas excessus mentis (lot. „sielos išėjimas“ arba „proto peržengimas“) apibūdina gilų dvasinį patyrimą, kai žmogaus siela, per maldą ir kontempliaciją, pakyla virš savo žmogiškų ribų ir susivienija su Dievu. Ši sąvoka, ypač išplėtota viduramžių teologų, tokių kaip šv. Bonaventūra, atspindi mistinį kelią, kuriame siela peržengia racionalų mąstymą ir pasineria į dieviškąją meilę. Terminas … [Skaityti toliau…]

Sielos kelias į Dievą

Bonaventūra (apie 1217–1274), pranciškonų ordino generolas, filosofas ir teologas, yra viena ryškiausių viduramžių krikščioniškosios minties figūrų. Jo veikalas Itinerarium mentis in Deum (Sielos kelias į Dievą), parašytas 1259 m., laikomas vienu svarbiausių mistinės teologijos tekstų. Šiame kūrinyje Bonaventūra suderina Šv. Augustino mistiką, pabrėžiančią vidinį Dievo ieškojimą, su Šv. Tomo Akviniečio scholastine sistema, siekiančia racionaliai pagrįsti … [Skaityti toliau…]

Puranos: senoviniai pasakojimai

Puranos, Puranas (sanskrito kalba: पुराण, Purāṇa, liet. „Senoviniai pasakojimai“ arba „Istorijos“) yra platus senovės Indijos tekstų rinkinys, sudarantis svarbią hinduizmo literatūros dalį. Šie šventieji tekstai, parašyti sanskrito kalba, jungia mitologiją, kosmologiją, genealogijas, filosofiją, teologiją ir etinius mokymus. Tradiciškai laikoma, kad Puranos buvo sudarytos išminčiaus Vyāsos, to paties autoriaus, kuriam priskiriamos Mahabharata ir Vedos, tačiau jų … [Skaityti toliau…]

Šventi simboliai

Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]

Šv. Juozapas

Šventasis Juozapas darbininkas, dailidė iš Nazareto, buvo ne tik Jėzaus žemės tėvas, bet ir tapo visų darbininkų globėju. Evangelijoje pagal Matą (Mt 13,55) jis vadinamas „dailide“, o tai liudija jo amato garbingumą ir kasdienio darbo svarbą. Juozapo gyvenimas liudija ištikimybę, kantrybę ir nuolatinį rūpestį savo šeima, net kai likimas metė išbandymus. Juozapas buvo paprastas dailidė, … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Malda apie meile?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Meilė krikščioniškoje tradicijoje yra pati didžiausia dorybė, prilyginama pačiam Dievui, nes šventasis Jonas Rašytojas teigia, jog Dievas yra meilė. Kalbėdami apie meilę maldoje, mes kreipiamės į Kūrėją prašydami gebėjimo mylėti artimą taip, kaip Kristus pamilo žmoniją. Šventasis Paulius savo laiške korintiečiams (Epistula I ad Corinthios) paliko nuostabų meilės himną, kuris skelbia, kad meilė yra kantri, maloninga ir niekada nesibaigia. Tokia malda tampa tiltu tarp žemiškojo žmogaus troškimų ir dieviškosios malonės pilnatvės. Ji kviečia atleisti savo skriaudėjams, dalintis kasdienine duona bei priimti kiekvieną žmogų be išankstinio nusistatymo ar pykčio. Kai meldžiamės už meilę, mes išvalome savo širdis nuo egoizmo ir atveriame jas Šventosios Dvasios veikimui. Ši dvasinė praktika mus moko, kad tikra meilė nėra vien tik jausmas, o sąmoningas kasdienis pasirinkimas tarnauti kitiems. Galiausiai malda apie meilę perkeičia mūsų kasdienybę, suteikdama gyvenimui gilią prasmę ir amžinosios šviesos viltį.