„Šventojo Mato kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Matthew) yra vienas iš brandžiųjų rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstų, perteikiančių apaštalo Mato – evangelisto, misionieriaus ir gydytojo – paskutinį gyvenimo tarpsnį ir jo mirtį už Evangeliją. Šis kūrinys, tikriausiai susiformavęs V–VII amžiuje ir išlikęs koptų bei arabų rankraščiuose, jungia hagiografiją, moralinį mokymą, stebuklų pasakojimą ir dramatišką kankinystės … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Baltramiejaus kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Bartholomew) yra vienas iš brandžiųjų rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstų, perteikiančių apaštalo mirtį kaip jo misijos kulminaciją ir paskutinį liudijimą. Šis kūrinys, tikriausiai susiformavęs V–VII amžiuje ir išlikęs koptų bei arabų rankraščiuose, tęsia tą pačią teologinę liniją, kuri matoma ir kituose rytų apaštalų apokrifuose: apaštalas ateina į pagonišką, … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Jono mirtis“ (The Death of Saint John, the Son of Zebedee) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, išlikęs koptų, sirų, arabų ir etiopų rankraščių tradicijose. Tai vienas iš brandžiausių ir teologiškai giliausių tekstų apie apaštalą Joną, kuriame pasakojama ne tik apie jo paskutines dienas, bet ir apie jo ramų iškeliavimą pas … [Skaityti toliau…]
„Andriejaus ir Baltramiejaus darbai“ (The Acts of Andrew and Bartholomew, lot. Acta Andreae et Bartholomaei) yra vienas iš įdomiausių ir egzotiškiausių rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos kūrinių. Tai nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus tekstas, kilęs iš sirų aplinkos, vėliau paplitęs koptų, arabų ir etiopų rankraščių tradicijose. Šis kūrinys nepriklauso klasikinei graikiškajai Leucijaus apokrifų linijai, bet atstovauja … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Mato darbai“ (Acts of Matthew, Acta Matthaei) yra vienas iš ankstyvųjų apaštalų apokrifų, pasakojantis apie evangelisto Mato misiją egzotiškame, pagoniškame krašte, kuriame viešpatauja tironija, stabmeldystė ir demonų valdžia. Šis kūrinys atsirado III–IV amžiuje ir priklauso vadinamajai Leucijaus apokrifų tradicijai, kuriai būdingas stebuklų, vizijų ir dramatiškų konfliktų su pagonių valdovais gausumas. Pasakojimas nėra istorinis dokumentas, … [Skaityti toliau…]
„Magnifica humanitas“ („Didingoji žmonija“) – tai pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Ji buvo pasirašyta 2026 m. gegužės 15 d. ir skirta žmogaus orumo apsaugai dirbtinio intelekto bei skaitmeninių technologijų eroje. Dokumente Šventasis Tėvas kviečia žmoniją rinktis tarp dviejų kelių: statyti naują Babelio bokštą – technokratinę galią, kuri gali pavergti žmogų, arba kurti „meilės civilizaciją“, kurioje … [Skaityti toliau…]
„Povilo ir Teklės darbai“ angliškai vadinami The Acts of Paul and Thecla, lotyniškai – Acta Pauli et Theclae. Tai garsiausias ir labiausiai paplitęs epizodas iš didesnio apokrifinio rinkinio Povilo darbai. Šis pasakojimas ankstyvojoje krikščionybėje buvo toks populiarus, kad ilgą laiką cirkuliavo kaip visiškai savarankiškas kūrinys, nepriklausomai nuo viso Acta Pauli teksto. Kūrinys atsirado apie II … [Skaityti toliau…]
„Petro darbai“ angliškai vadinami Acts of Peter, lotyniškai – Actus Petri arba Acta Petri. Tai vienas iš ankstyvųjų krikščioniškų apokrifų, priklausantis vadinamajam „apokrifinių apaštalų darbų“ ciklui kartu su Jono, Pauliaus, Andriejaus ir Tomo darbais. Tai nėra kanoninė knyga, o ankstyvosios krikščionybės literatūros kūrinys, atsiradęs II amžiaus pabaigoje. Dauguma tyrinėtojų mano, kad autorius buvo kilęs iš … [Skaityti toliau…]
Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]
Šv. Teresė Avilietė, XVI a. karmeličių reformatorė ir mistikė, savo raštuose išsakė gilią mintį: „Mirtis man yra tik vartai į Kristaus glėbį.“ Ši frazė, kupina tikėjimo ir vilties, atspindi ne tik jos asmeninę dvasinę patirtį, bet ir krikščioniškąją perspektyvą į mirtį kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą. Šv. Teresė Avilietė (1515–1582) buvo ispanų karmelitė, kurios raštai, … [Skaityti toliau…]
Dokumentas „Sponsa Christi“ (liet. „Kristaus sužadėtinė“) yra apaštališkoji konstitucija, paskelbta popiežiaus Pijaus XII motu proprio forma – tai reiškia, jog jis buvo paskelbtas paties popiežiaus iniciatyva, be išankstinio kolegialaus patarimo. Nors pagrindinė dokumento data yra 1950 m. lapkričio 21 d., galutinai jis buvo patvirtintas ir išplatintas 1951 m. kovo 1 d. „Sponsa Christi“ skirtas kontempliatyviosioms … [Skaityti toliau…]
„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo valstybę (pažodžiui – miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei … [Skaityti toliau…]