Atlantida yra viena garsiausių prarastos civilizacijos legendų, kurios ištakos siekia senovės Graikiją. Pirmasis apie ją rašė filosofas Platonas maždaug 360 m. pr. Kr. savo dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“. Pasak jo, Atlantida buvo galinga ir pažangi sala, kuri egzistavo už „Heraklio stulpų“ – tai, tikėtina, dabartinė Gibraltaro sąsiaurio vieta. Ši sala esą egzistavo apie 9000 metų … [Skaityti toliau…]
Lemūrija – tai legendinis, prarastas žemynas, kuris, pasak kai kurių teorijų, egzistavo Indijos ar Ramiajame vandenyne, bet vėliau nugrimzdo po vandeniu. Nors ši idėja šiandien dažniausiai priskiriama mistikai ir pseudomokslui, iš pradžių ji kilo iš labai konkrečių mokslinių samprotavimų XIX a. viduryje. 1858 m. britų zoologas Philip Sclater pasiūlė teoriją apie „Lemūriją“, siekdamas paaiškinti, kodėl … [Skaityti toliau…]
Liuciferio Knyga (The Book of Lucifer) yra viena iš keturių dalių Anton LaVey Satanistų Biblijoje. Ši knyga apibūdina satanizmo filosofinius pagrindus ir pabrėžia individualizmo, hedonizmo bei žmogaus prigimties priėmimo svarbą. Joje LaVey kviečia atmesti tradicines religines normas ir moralę, kurios riboja žmogaus laisvę, ir vietoj jų pasinaudoti žmogaus instinktais bei troškimais kaip gyvenimo pagrindu. Liuciferio … [Skaityti toliau…]
Ramiojo vandenyno platybėse, kur bangos daužo vulkaninius krantus kaip būgnus, tyvuliuoja Velykų sala – Rapa Nui, vieta, kur akmeniniai veidai žvelgia į horizontą, laukdami laivų, kurie niekada negrįš. Jos pievos, apaugusios aukšta žole, slepia griuvėsius, o ugnikalniai stovi kaip senovės sargybiniai. Čia, kur vėjas neša druskos kvapą ir paukščių klyksmus, rapanujiečiai saugo legendas, maišydami jas … [Skaityti toliau…]
Belialio Knyga (The Book of Belial) yra ketvirtoji Anton LaVey Satanistų Biblijos dalis, kurioje išsamiai nagrinėjami ritualai, magija bei jų taikymas asmeninių tikslų siekimui. Ši dalis skirta satanizmo praktinei pusei, apimančiai tiek psichologinius, tiek okultinius metodus, kuriais individas gali manipuliuoti savo aplinka, siekdamas savo tikslų. Belialio Knygos pagrindinės temos: Belialio Knyga yra esminis Satanistų Biblijos … [Skaityti toliau…]
Didžiosios Dionisijos (gr. τὰ μεγάλα Διονύσια, ta megala Dionysia; lot. Dionysia Urbana) – svarbiausia senovės Atėnų religinė ir kultūrinė šventė, vykusi kasmet pavasarį (kovo–balandžio mėn., pagal mūsiškį kalendorių – mėnesį Elaphebolion). Ji truko 5–6 dienas ir buvo skirta dievui Dionisui Eleuteriui – laisvės, vyno, vaisingumo ir teatro dievui. Šventė įvesta apie 534 m. pr. Kr. … [Skaityti toliau…]
Australijos dykumų viduryje, kur saulė leidžiasi kaip kraujo lašas ant horizonto, stovi Uluru – milžiniška raudona uola, kuri keičia spalvas su kiekvienu vėjo gūsiu. Jos paviršiuje matyti įtrūkimai kaip senovės rašmenys, o aplinkui – spinifex žolės, šnabždančios istorijas tiems, kas klauso kojomis ant karšto smėlio. Čia, kur oras kvepia eukaliptais ir dūmais nuo laužų, anangu … [Skaityti toliau…]
Tamsoje skendinčiose bibliotekų kertelėse, tarp senovinių rankraščių ir uždraustų knygų, yra vienas veikalas, kurio pavadinimas kelia ir siaubą, ir neapsakomą smalsumą. Tai „Mažasis Saliamono raktas“ (lot. „Lemegeton Clavicula Salomonis“), dar trumpiau vadinamas tiesiog „Lemegeton“. Tai ne pasakų knyga, o XVII amžiaus grimuaras – detali, sisteminga instrukcija, kaip iškviesti, suvaldyti ir priversti paklusti galingiausias anapusinio pasaulio … [Skaityti toliau…]
Sakara (angl. Saqqara) yra viena seniausių ir svarbiausių Senovės Egipto nekropolių, išsidėsčiusi vakariniame Nilo krante, į pietus nuo dabartinio Kairo. Ji daugiau nei tris tūkstančius metų tarnavo kaip pagrindinis Memfio – pirmosios Egipto sostinės – laidojimo kompleksas. Ši vietovė yra ne tik kapinynas, bet ir milžiniškas istorinis kraštovaizdis, kuriame galima sekti Egipto civilizacijos raidą nuo … [Skaityti toliau…]
Sakara (originalo kalba egipt. hieroglifais dievo Sokaro vardas: 𓊃𓈎𓂋𓀭, arabiškai: سقارة – Saqqārah) yra viena monumentaliausių ir ilgiausiai naudotų archeologinių vietovių pasaulyje. Ji tūkstantmečius tarnavo kaip pagrindinis senosios Egipto sostinės Memfio nekropolis. Literatūroje ir istoriniuose šaltiniuose ši vietovė dar vadinama Sokaro lauku, Memfio plynaukšte arba tiesiog Sakkara. Pavadinimas tiesiogiai kildinamas iš senovinio mirties dievo Sokaro … [Skaityti toliau…]
Bakchanalija – žodis, kuris šiandien dažnai vartojamas kaip sinonimas triukšmingam vakarėliui, chaosui ar nevaldomai linksmybei. Tačiau jo kilmė daug gilesnė ir labiau religinė, nei daugelis įsivaizduoja. Pats terminas kyla iš romėniško Bacchanalia, o šis – iš dievo Bakcho (lot. Bacchus) vardo. Bakchas buvo romėniškasis Dioniso atitikmuo – vyno, ekstazės, vaisingumo ir mistinės beprotybės dievas. Todėl … [Skaityti toliau…]
Didysis grimoaras – okultinis rankraštis, kuris nuo XVIII amžiaus tapo vienu labiausiai aptarinėjamų ir mistifikuotų magijos tekstų Europoje. Originalo kalba jis vadinamas Le Grand Grimoire, o kai kuriose versijose – Le Dragon Rouge, t. y. „Raudonasis drakonas“. Taip pat egzistuoja retesni pavadinimų variantai, tokie kaip Le Véritable Dragon Rouge („Tikrasis Raudonasis drakonas“), Le Grand Dragon … [Skaityti toliau…]