Didžiosios Dionisijos (gr. τὰ μεγάλα Διονύσια, ta megala Dionysia; lot. Dionysia Urbana) – svarbiausia senovės Atėnų religinė ir kultūrinė šventė, vykusi kasmet pavasarį (kovo–balandžio mėn., pagal mūsiškį kalendorių – mėnesį Elaphebolion). Ji truko 5–6 dienas ir buvo skirta dievui Dionisui Eleuteriui – laisvės, vyno, vaisingumo ir teatro dievui.
Šventė įvesta apie 534 m. pr. Kr. tirono Peisistrato laikais, bet ypač suklestėjo demokratijos laikais (V a. pr. Kr.) – tai buvo Atėnų galios ir kultūrinio pranašumo demonstravimas visai Graikijai.
Šventės eiga (V a. pr. Kr. klasikinis variantas)
- Proagōn (išankstinė diena)
Teatro aikštėje (Dioniso teatras po Akropoliu) poetai ir choragai (turtingi rėmėjai) pristatydavo būsimas pjeses. - Pompē (procesija, pirmoji oficiali diena)
Didžiulė eisena nuo miesto centro iki Dioniso šventyklos. Nešdavo milžinišką medinį falą (Dioniso simbolį), aukodavo jaučius, dainuodavo ditirambus. Dalyvaudavo visi: piliečiai, metojai, net vergai. - Komai ir ditirambai (2–3 diena)
10 berniukų ir 10 vyrų chorų varžybos – giedodavo ditirambus (himnus Dionisui). Tai buvo muzikinė šventės dalis. - Tragedijų ir satyrinių dramų konkursas (3–5 diena)
Trys poetai (V a. – Aischilas, Sofoklis, Euripidas) pristatydavo po tetralogiją: 3 tragedijas + 1 satyrinę dramą.
- Kiekvieną dieną statoma vieno poeto visos keturios pjesės.
- 10 teisėjų (po vieną iš kiekvienos filės) rinkdavo nugalėtoją.
- Prizą gaudavo ne tik poetas, bet ir choragas (rėmėjas) – ivy vainikas ir trikojis.
Apdovanojimai ir komedijos (paskutinė diena)
Paskelbdavo nugalėtojus, o vakare statydavo 5 komedijas (Aristofanas, Kratinas ir kt.).
Religinė prasmė
Šventė buvo ne tik pramoga – tai buvo religinis aktas:
- Dionisas – dievas, kuris miršta ir prisikelia, todėl šventė švęsdavo gamtos atgimimą pavasarį.
- Teatras gimė iš Dioniso kulto: ditirambai → choras → aktorius → tragedija.
- Falinė procesija – vaisingumo ir laisvės simbolis.
- Aukos ir eisena – padėka dievui už vyną, derlių ir pergalę prieš persus.
Demokratijos laikais šventė tapo ir politine demonstracija: rodydavo karo belaisvius, sąjungininkų duoklę, našlaičius, užaugintus valstybės lėšomis – viskas prieš tūkstančius žiūrovų (teatras talpino 15–17 tūkst. žmonių).
Teatras ir Didžiosios Dionisijos
Būtent čia gimė Vakarų teatras:
- Pirmoji tragedija – Tesidžio 534 m. pr. Kr.
- Čia pirmą kartą pasirodė Aischilas, Sofoklis, Euripidas, Aristofanas.
- Čia įvesta trečias aktorius (Sofoklis), scenografija, kaukės.
Šventė vyko iki IV a. po Kr., bet krikščionybės laikais uždrausta kaip pagoniška. Dioniso teatras Atėnuose išlikęs iki šiol – ten kasmet vyksta Atėnų festivalis.
Didžiosios Dionisijos – ne tik vyno ir linksmybių šventė. Tai buvo Atėnų siela: religija, demokratija, menas ir bendruomenė viename. Iš ten kilo teatras, kurį žiūrime ir šiandien. Dionisas miršta ir prisikelia – kaip ir pats teatras, išgyvenęs 2500 metų.