Tikėjimo žodis

Religinės bendrijos Tikėjimo žodis ištakos sietinos su Visos Evangelijos judėjimu, pasaulyje prasidėjusiu XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Šis judėjimas priskirtinas protestantų charizmininkų sąjūdžiui, kuris pripažįsta pagrindines krikščioniškas doktrinas ir pabrėžia Šventosios Dvasios dovanų svarbą tikinčiojo gyvenime. Visos Evangelijos judėjimo charakteringa savybė – pabrėžti veržlumą, viską nugalintį tikėjimą. Tai ypač būdinga vieno iš judėjimo pradininkų Davido Yonggi … [Skaityti toliau…]

Budizmas – religija, atsiradusi Indijoje

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, pramintas Buda. Budizmas yra naujas ir nevykęs pavadinimas – geriau sakyti „Budos kelias” (Buddha Dharma), t.y. „prabudusiojo kelias” (pagal Samuel Bercholz. Sherab Chodzin Kohm. Entering the Streams: Introduction to the … [Skaityti toliau…]

Baptistai

Baptistai (gr. baptistes – krikštytojas) – viena labiausiai paplitusių protestantizmo atšakų. Atsirado Anglijoje tarp puritonų. Pirmąją baptistų bendruomenę 1612 įsteigė D. Smitas. Vieninteliu tikėjimo šaltiniu pripažįsta Bibliją, krikštija tik suaugusius, t.y. galinčius suvokti krikšto reikšmę. Dvasininkijos nelaiko tarpininke tarp tikinčiųjų ir Dievo. Baptistų judėjimas, prasidėjęs Anglijoje XVII a., davė pasauliui daugybę iškilių asmenybių, kurios ne … [Skaityti toliau…]

10 Dievo įsakymų

10 Dievo įsakymų (hebr. עשרת הדברות) arba Dekalogas, – sąrašas taisyklių, kurias, pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno, užrašytas ant dviejų akmeninių plokščių. Biblijos hebrajų kalba jie pavadinti עשרת הדברים, o skaitoma „Aseret ha‑Dvarîm“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Pavadinimas „dekalogas“ išvestas iš graikiško pavadinimo δέκαλόγοι, arba „dekalogoi“ („dešimt žodžių / teiginių“), kuris … [Skaityti toliau…]

Kreipimasis „Tėve mūsų“

„Tėve mūsų“ yra pradžios žodžiai krikščionių maldoje, žinomoje kaip „Viešpaties malda“ arba „Mūsų Tėve“ (lotyniškai Pater Noster). Ši malda yra viena iš pagrindinių krikščionybės maldų, kurią Jėzus mokė savo mokinius, ir ji minima Naujojo Testamento Evangelijose pagal Matą (6:9-13) ir pagal Luką (11:2-4). Tėve mūsų, kuris esi danguje!Teesie šventas Tavo vardas,teateinie Tavo karalystė,teesie Tavo valiakaip … [Skaityti toliau…]

Nakties deivė Niktė

Deivė Niktė, graikų mitologijoje žinoma kaip Naktis, yra viena iš pirmapradžių dievybių, vadinamų „protogenojais“, kurie egzistavo dar prieš olimpinius dievus, tokius kaip Dzeusas ar Poseidonas. Niktė simbolizuoja pačią naktį – jos jėgą, paslaptingumą ir viską apimančią tamsą. Ji buvo gimusi iš Chaoso, pirmapradės bedugnės ir chaotiškos jėgos, kuri egzistavo prieš visatos sutvarkymą. Niktė yra viena … [Skaityti toliau…]

Dantė keliauja per pragarą, skaistyklą ir rojų

Dantės „Dieviškoji komedija“ yra vienas svarbiausių viduramžių literatūros kūrinių, sukurtas italų poeto Dante Alighieri XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje. Šis epinis poemos kūrinys suskirstytas į tris dalis – „Pragaras“ (Inferno), „Skaistykla“ (Purgatorio) ir „Rojus“ (Paradiso) – ir vaizduoja Dantės kelionę per šias tris pomirtinio gyvenimo sritis. Kiekviena dalis apibūdina jo dvasinį išgryninimą ir … [Skaityti toliau…]

Požemių Dievas Hadas

Hadas graikų mitologijoje yra tiek vieta, tiek asmuo. Kaip asmuo, Hadas yra dievas, valdantis požemių karalystę, kurioje gyvena mirusios sielos. Jis yra vienas iš pagrindinių graikų dievų, Dzeuso ir Poseidono brolis. Po to, kai broliai padalijo visatą po savo pergalės prieš titanus, Dzeusui atiteko dangus, Poseidonui – vandenys, o Hadui – požemių karalystė, kurioje jis … [Skaityti toliau…]

Mirties dievas Tanatas

Mirtis šiuolaikiniame pasaulyje dažnai vaizduojama kaip bauginanti, žiauri jėga – negailestinga giltinė su dalgiu, tykanti tamsoje. Tačiau senovės graikai mirties fenomeną matė kur kas sudėtingiau ir subtiliau. Jų panteone mirtis turėjo veidą, vardą ir netgi brolį dvynį. Tas veidas priklausė Tanatui (sen. gr. Θάνατος – „mirtis“) – dievui, kuris įkūnijo ne smurtinę pabaigą, o neišvengiamą, … [Skaityti toliau…]

Sizifo akmens ridenimas į kalną

Sizifas buvo garsus Korinto karalius, žinomas dėl savo išminties, klastingumo ir sugebėjimo pergudrauti net pačius dievus. Senovės Graikijoje jis simbolizuoja žmogaus nepaklusnumą dieviškai tvarkai ir likimui, jo veiksmus galima laikyti ne tik socialine ar politine, bet ir dvasine maištu prieš aukštesniąją valdžią. Sizifo vardas dažnai siejamas su Korintu, vienu svarbiausių ir įtakingiausių miestų senovės Graikijoje, … [Skaityti toliau…]

Derlius religijoje

Derliaus tema Biblijoje yra dažnai naudojama kaip simbolis Dievo palaimos, dosnumo ir dvasinio augimo. Biblijoje derlius ne tik tiesiogiai siejamas su žemės ūkio gėrybėmis, bet ir vaizduojamas kaip žmonių santykis su Dievu – Dievo palaiminimai rodo vaisingumą, o neištikimybė Dievui dažnai atveda į nederlių ir badą. Derliaus temą galime sutikti įvairiose Biblijos istorijose, pradedant Senajame … [Skaityti toliau…]

Skyrybos santuokoje ir Dievo požiūris į jas

Skyrybos tarp vyro ir žmonos yra svarbi tema Biblijoje, ir Šventajame Rašte aptariami įvairūs šio klausimo aspektai, dažniausiai siekiant pabrėžti santuokos šventumą ir nuolatinę Dievo valią, kad vyras ir žmona liktų kartu. Senajame ir Naujajame Testamente pateikiamos skirtingos nuostatos dėl skyrybų, bet visame Rašte akcentuojama, kad santuoka yra Dievo sukurtas ryšys, o skyrybos turėtų būti … [Skaityti toliau…]