Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia

Norviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai … [Skaityti toliau…]

Notėnų Šv. kankinės Kotrynos bažnyčia

Gintališkės seniūnas Notėnų kapų koplyčiai 1789 m. dovanojo sklypą žemės, o vietoj koplyčios pastatė bažnyčią. Po kurio laiko Gintališkės klebonas persikėlė į Notėnus, kur gyveno iki 1853 m. Bažnyčia 1906 m. padidinta, pakeisti supuvę sienojai, pristatytas bokštas. 1929 m. įkurta parapija. Nuo 1977 m. Notėnų bažnyčią aptarnavo skuodiškis kunigas Stanislovas Vaitelis (1906–1990), (1949–1956 m. ištremtas; … [Skaityti toliau…]

Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Truikinų kaime 1778 m. kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės. Kaimas pavadintas Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos). 1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. 1864 m. statyba uždrausta; pavyko gauti leidimą užbaigti bažnyčią. Ją 1918 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Ji buvo … [Skaityti toliau…]

Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas į Rusiją 1915 m. išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki … [Skaityti toliau…]

Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia

Bažnyčią iki 1430 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir skyrė jos išlaikymui turtų. 1449 m. didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis turtus patvirtino ir padidino. 1451 m. Giedraičių seniūnas Povilas Kareiva bažnyčios turtą dar padidino. Povilas Giedraitis ir Anastazija Giedraitienė 1542 m. įrengė altariją ir jai dovanojo Bijutiškio palivarką. Apie 1565 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. … [Skaityti toliau…]

Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1922 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas Kazys Bičkauskas buvusioje geležinkelininkų mokykloje 1922 m. įrengė laikiną bažnyčią. Jai paskirtas 6 ha sklypas. 1923 m. parapijai perduota buvusi Alytaus kariuomenės cerkvė. Iš jos rąstų 1924–1925 m. suręsta bažnyčia

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Ant dovanotos žemės Sapiegiškio dvare 1578 m. pastatyta Zapyškio bažnyčia. Jos fundatorius – to meto Zapyškio valdytojas, Naugarduko vaivada Povilas Sapiega. Senoji bažnyčia 1666 ir 1698 m. konsekruota (iki tol gerokai remontuota). 1667 m. minima parapinė mokykla. Iki 1794 m. Zapyškis priklausė Žemaičių vyskupijai. XVII a. pradžioje šiaurinėje pastato dalyje pristatyta nedidelė zakristija. 1744 ir … [Skaityti toliau…]

Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia

Žemės savininkė Darata Navobė 1510 m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė koplyčia, dovanojo žemės sklypą, keletą trobesių ir mūrinį namą Kaune. Koplyčią ji perleido dvasinei vyresnybei, parūpino liturginių reikmenų. Kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią 1685 m. liepos 23 d. pašventino klebonas Kazimieras Žodkevičius. Ją 1690 m. konsekravo vyskupas Konstantinas Kazimieras … [Skaityti toliau…]

Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Labaukštus (Pašaltuonį) 1755 m. Andrius ir Felicija Jasenskiai dovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1756 m. dvarininkas Janavičius pastatė bažnyčią. Ji 1805 m. sudegė. Dėl 1806 m. nederliaus atstatinėti nepradėta. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Vyskupas Motiejus Valančius, sužinojęs, kad bažnyčia neįrašyta į valstybės turtų inventorius, 1858 m. paskyrė kunigą. Bažnyčia suremontuota. Buvusi vienuolyno žemė … [Skaityti toliau…]