Biblijoje miestai yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo buvimą, Jo tautos istoriją, dvasinius išbandymus ir eschatologinę viltį. Miestai buvo politiniai, religiniai ir kultūriniai centrai, kuriuose vyko Dievo apreiškimai, Sandoros atnaujinimai ir svarbūs tikėjimo įvykiai. Jeruzalė, pavyzdžiui, simbolizuoja Dievo buveinę ir dvasinį Izraelio centrą (Ps 48, 1–2), o Babilonas – nuodėmę ir pasaulinę galią, prieštaraujančią Dievui (Apr … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kalnai yra ne tik geografinės vietos, bet ir gilūs teologiniai simboliai, atspindintys Dievo buvimą, apreiškimą ir žmogaus tikėjimo kelionę. Jie vaizduojami kaip šventos erdvės, kur žmogus susitinka su Dievu, gauna Jo įsakymus ar patiria dvasinį virsmą. Kalnų aukštis ir atokumas simbolizuoja artumą dangui, o jų tvirtumas – Dievo amžinybę, kaip matyti Ps 125, 1: … [Skaityti toliau…]
Apaštalo Jono žodžiai skamba kaip nuosprendis: „Visa pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jn 5, 19). Tai nėra vien poetiška metafora. Tai teologinė diagnozė – aiški ir be pagražinimų. Pasaulis, toks, koks jis yra po nuopuolio, nebėra neutralus. Jame veikia jėga, kuri priešinga Dievui. Ir žmogus atsiduria šioje įtampoje – ne stebėtojo, o kovotojo pozicijoje. Nuo … [Skaityti toliau…]
Chanuka – tai žydų šviesos šventė, dažnai pasaulietinėje kultūroje vadinama „žydiškomis Kalėdomis“, nors savo prigimtimi ir kilme ji su Kalėdomis nesusijusi. Chanuka minima aštuonias dienas žiemos laikotarpiu, prasidedant 25-ąją Kislevo mėnesio dieną (pagal hebrajišką kalendorių), paprastai tai būna lapkričio–gruodžio mėnesiais. Šventė primena apie istorinį žydų sukilimą prieš graikų okupaciją ir stebuklą, kai vos vienos dienos … [Skaityti toliau…]
Purimas – tai viena iš spalvingiausių ir linksmiausių žydų švenčių, švenčiama kaip triukšminga, džiugi pergalės prieš blogį šventė, primenanti seną, bet iki šiol aktualią tiesą: kai atrodo, kad viskas pasmerkta – viskas gali apsiversti. Purimo šventė kyla iš Esteros knygos, esančios Senajame Testamente (Tanache). Istorija vyksta Persijos imperijoje, valdant karaliui Achašverui (tapatinamam su Kserksu I, … [Skaityti toliau…]
Žydų švenčių pasaulis – tai kalendorius su datomis, gyvas ciklas, kuriame susipina istorija, dvasinė tapatybė, trauma, viltis ir dėkingumas. Nors judaizmas laikomas viena seniausių monoteistinių religijų, jo šventės išliko gyvos ne muziejinėje formoje, o kaip gyvenimo ritmas, kuris jungia namus, bendruomenę ir Dievą. Hebrajiškas kalendorius – mėnulio-saulės, todėl šventės kasmet „keliauja“ Grigaliaus kalendoriuje. Dauguma jų … [Skaityti toliau…]
Sikhizmo religinis kalendorius apima svarbiausias datas, kurios žymi sikhų religijos dvasinius įvykius, Guru gimimus, kankinystes bei šventų tekstų paskelbimą. Sikhizmas – tai monoteistinė religija, atsiradusi XV a. Pandžabo regione (dabartinė Indija ir Pakistanas), kurią seka daugiau nei 25 milijonai žmonių visame pasaulyje. Šventes mini sikhų bendruomenės (panth), o svarbiausios jų šventės vadinamos Gurpurabais – tai … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo religinis kalendorius apima svarbiausias šventes ir minėjimus, kuriuos švenčia hinduistai visame pasaulyje, ypač Indijoje, Nepale, Šri Lankoje, Mauricijuje, Indonezijoje bei diasporoje. Hinduizmas – tai viena seniausių pasaulio religijų, kurios kalendorius paremtas mėnulio–saulės ciklu, todėl dauguma švenčių kasmet keičia datas Grigaliaus kalendoriuje. Daugelis švenčių skirti dievų ir deivių gimtadieniams, pergalėms prieš blogį, metų laikų virsmui … [Skaityti toliau…]
Šis judaizmo religinis kalendorius apima pagrindines šventes ir liturginius ciklus, kuriuos mini žydų bendruomenės visame pasaulyje – tiek tradiciniai ortodoksai, tiek reformuoti judėjai, tiek pasaulietiškai tapatybę išlaikantys tikintieji. Judaizmas – tai seniausia iš trijų monoteistinių religijų, o šventės rodo tūkstantmetę istoriją, išgyvenimą, dvasinį ciklą ir išėjimą iš vergystės. Nors švenčių datos kasmet kinta, nes remiamasi … [Skaityti toliau…]
Budistų religinis kalendorius apima pagrindines šventes, minimas skirtingose budizmo tradicijose: theravāda (Pietryčių Azija), mahāyāna (Kinija, Korėja, Japonija) ir vajrayāna (Tibetas). Kadangi budizmas neturi vieno bendro liturginio metų ciklo, šventės čia pateiktos pagal Grigaliaus kalendorių, kaip jos dažniausiai švenčiamos pasaulyje. Įtrauktos tiek visuotinės datos, kaip Vesak ar Bodhi diena, tiek regioninės tradicijos, kaip Obon Japonijoje ar … [Skaityti toliau…]
Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]
Niekas nenori būti ženklu. Bet istorijoje buvo laikai, kai vien priklausymas tautai ar tikėjimui reiškė, kad tavo kūnas privalo nešioti žymę – ne iš garbės, o iš pažeminimo. Viena iš tamsiausių tokių ženklinimo formų – priverstinis žydų žymėjimas. Ne kaip simbolis, o kaip įrankis, kuriuo valdžia pavertė žmogų įspėjimu: „Šitas – ne toks kaip mes.“ … [Skaityti toliau…]