Mirtis – geriausia išeitis? NE! Gyvenime kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais, kurie kartais atrodo nepakeliami. Skausmas, neviltis ir beprasmybės jausmas gali užvaldyti širdį, vedant į mintis apie mirtį kaip galimą išsilaisvinimą. Tačiau ar mirtis tikrai yra išeitis? Ar pasitraukimas iš gyvenimo išsprendžia problemas, ar tiesiog palieka neišspręstų klausimų dar didesnį šešėlį? Savęs sunaikinimas nėra sprendimas. … [Skaityti toliau…]
Atvelykis – tai krikščioniškosios tradicijos šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Ši diena dar vadinama „Baltojo sekmadienio“ vardu arba „Mažosiomis Velykomis“. Tai yra savotiškas Velykų šventės tęsinys, pabrėžiantis prisikėlimo džiaugsmą, bendruomenės vienybę ir Dievo gailestingumą. Atvelykio ištakos siejamos su ankstyvąja Bažnyčios tradicija, kai per Velykų laikotarpį buvo krikštijami katechumenai – tie, kurie ruošėsi tapti krikščionimis. … [Skaityti toliau…]
Alkas – tai ikikrikščioniškoji lietuvių šventvietė, kurioje vyko religinės apeigos ir buvo garbinami dievai bei protėvių dvasios. Šios šventvietės buvo esminė baltų religinės kultūros dalis, atspindėjusi jų pasaulėžiūrą, santykį su gamta ir dieviškumu. Alkas buvo laikomas šventa vieta, kurią žmonės gerbė ir naudojo tik dvasiniams tikslams, vengdami bet kokios kasdienės veiklos. Paprastai alkai buvo įrengiami … [Skaityti toliau…]
Rondos Birne knyga „The Secret – Paslaptis“ dažnai yra pristatoma kaip įkvepianti priemonė keisti gyvenimą. Joje dėmesys sutelkiamas į „traukos dėsnį“, kuris skatina tikėti, jog mintys, ketinimai ir jausmai turi tiesioginę įtaką tam, kas vyksta žmogaus gyvenime. Nors kai kurie randa įkvėpimą šiuose principuose, iš religinės perspektyvos knyga kelia nemažai klausimų, ypač dėl žmogaus pozicijos, … [Skaityti toliau…]
Pragaro kančios ir bausmės, aprašytos įvairiose religijose, dažnai simbolizuoja ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, kurios yra nuodėmių pasekmė. Pragaro samprata skiriasi priklausomai nuo teologinių ir kultūrinių tradicijų, tačiau bendras dėmesys skiriamas atskyrimui nuo Dievo, gėdos jausmui, skausmui ir nevilties būsenai. Krikščionybėje Krikščionybėje pragaras apibūdinamas kaip vieta, kur sielos kenčia amžiną atskyrimą nuo Dievo. … [Skaityti toliau…]
Religinių apreiškimų ir tikėjimo klausimai visada buvo vieni sudėtingiausių diskusijų žmonijos istorijoje. Islamo pranašas Mahometas – asmenybė, kuri kelia daug klausimų, ypač dėl jo mokymo santykio su krikščionybe. Jei Kristus yra Dievo Sūnus, kaip teigia Evangelijos, tai ką reiškia Korano teiginiai, kad Jėzus yra tik pranašas? Ar tai leidžia vadinti Mahometą netikru pranašu, kaip perspėja … [Skaityti toliau…]
„Jei Jėzus nebūtų Dievas, Jis negalėtų išgelbėti nė vienos sielos“. Krikščioniškojo tikėjimo centre yra įsitikinimas, kad Jėzus Kristus nėra tik žmogus ar pranašas, bet pats įsikūnijęs Dievas, atėjęs į pasaulį atpirkti žmoniją. Šis įsitikinimas grindžiamas Šventojo Rašto liudijimais, kurie rodo, kad Jėzus ne tik skelbė Dievo žodį, bet ir veikė su dieviška galia, turėjo valdžią … [Skaityti toliau…]
Volteras, prancūzų švietimo epochos filosofas, garsėjo savo skvarbiu protu, aštria kritika ir ironija. Viena iš jo garsiausių frazių – „Jeigu Dievo nebūtų, jį reikėtų išrasti“ – tapo plačiai cituojama ir analizuojama tiek religiniuose, tiek filosofiniuose kontekstuose. Šie žodžiai rodo Voltero įsitikinimą, kad Dievo idėja yra būtina moralės ir socialinės tvarkos palaikymui, net jeigu apie Dievo … [Skaityti toliau…]
Charlesas Darvinas, garsus evoliucijos teorijos kūrėjas, dažnai yra klaidingai suvokiamas kaip griežtas ateistas, tačiau jo požiūris į religiją ir dieviškumą buvo kur kas sudėtingesnis. Nors Darwinas savo darbuose daugiausia dėmesio skyrė natūraliosios atrankos mechanizmams ir biologinei įvairovei, jis neslėpė nuostabos dėl visatos tvarkos ir sudėtingumo. Viename iš savo laiškų Darwinas rašė: „Sunku patikėti, kad toks … [Skaityti toliau…]
XIX amžiaus pirmoje pusėje, pozityvizmo ir buržuazijos triumfo laikotarpiu, prasidėjo bandymai paaiškinti religiją jos „sumažinimo“ (redukcijos) būdu. Šie aiškinimai siekė eliminuoti Dievą ne tik iš visuomenės gyvenimo, bet ir iš pačios religijos. Ludwigas Feuerbachas, Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas pateikė skirtingus religijos kilmės ir esmės aiškinimus, kuriuose ji buvo redukuota į žmogaus psichologiją ar socialines … [Skaityti toliau…]
Astrologija, horoskopo ženklai ir religija nuo seniausių laikų egzistuoja greta, tačiau jų santykis yra sudėtingas, kartais harmoningas, kartais konfliktiškas. Astrologija – tai tikėjimas, kad dangaus kūnų padėtys ir judėjimas turi įtakos žmonių gyvenimui, asmenybei ir likimui. Ji dažnai grindžiama Zodiako ženklų sistema, kuri siejama su dvylika dangaus zonų, kurias kerta Saulės kelias per metus. Religija, … [Skaityti toliau…]
Georgo Jameso Frazerio teorija apie magiją kaip religijos pradžią atskleidžia intriguojančią žmogaus pasaulio suvokimo raidą ir jo pastangas valdyti aplinką. Pasak Frazerio, magija buvo pirmapradė stadija, kai žmogus mėgino suprasti ir kontroliuoti gamtos jėgas, remdamasis klaidingomis analogijomis ir pseudomokslu. Magija buvo suvokiama kaip tam tikras primityvus priežasties ir pasekmės principų taikymas, pavyzdžiui, sudaužius priešo atvaizdą … [Skaityti toliau…]