Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota. … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1529 m. 1539 m. minimas Rietavo klebonas. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčia atiteko evangelikams reformatams; apie 1589 m. grąžinta katalikams. 1596 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčiai dovanotas Labardžių kaimas 1608 m. sukeistas su Vatušiais. Nuo 1612 m. rašytos metrikų knygos. 1721 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1820 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1630 m., nors dar 1622 m. buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Katalikus globojo Žemaičių seniūnas Liackis. Vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė. Dvarininkas pastatė kitą, didesnę, ir pakvietė 2 kunigus. Krikšto metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1700 m., santuokų – nuo 1706 m. Bažnyčia 1783 … [Skaityti toliau…]
Marijampolėje XIX a. pabaigoje pastatyta cerkvė Rusijos kareiviams ir dedikuota carui Aleksandrui III. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas cerkvę perdavė marijonams. Šie ją pertvarkė į bažnyčią. Ji tapo Lietuvos kariuomenės bažnyčia (sekmadieniais būdavo Šv. Mišios kariams, kitomis dienomis – miesto visuomenei). 1940 m. įkurta parapija, jai paskirta miesto pietinė dalis ir keli kaimai į … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]
Kunigaikščio Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta bažnyčia. Joje 1801 m. kovo 1 d. pakrikštytas būsimasis vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia 1882 m. vasarą sudegė (uždegė žaibas). Kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu 1883 m. atstatyta, buvo Salantų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija.
Pirmąją medinę bažnyčią 1639 m. pastatė Rietavo seniūnas. Jai 1639 m. paskirta pyliava nevykdyta. 1641 m. dovanotas žemės sklypas. 1693 m. bažnyčia atstatyta. 1769 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo Rietavo parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Dūdinų kaimas. Bažnyčia 1882 m. atstatyta. 1930 … [Skaityti toliau…]
Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1747 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija.
Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos) pastatyta bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsams, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios rusų valdžioje. Aukštosios Fredos dvaro dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 … [Skaityti toliau…]
Apie 1717 m. pastatyta koplyčia. Seniūnas Juozas Kazlauskas 1770 m. pastatė bažnyčią; įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirta 15 valakų žemės (Prūsijos valdžia ją nusavino). Iki 1907 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti ir sakyti pamokslus lietuviškai. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas A. Eidukevičius). 1911 m. įsteigta biblioteka – skaitykla. 1912–1914 m. … [Skaityti toliau…]