Kai kurie žmonės mano, kad norint tapti Musulmonu reikia apie tai pranešti savo religijos dvasininkams, teisme arba kitoms instancijoms. Taipogi klaidinga yra nuomonė, kad tiems, kas priima Islamą, kaip asmeninį tikėjimą, yra išduodami pažymėjimai, liudijantys asmenį esant musulmonu. Religijos pakeitimo procesas yra labai lengvas ir visai nereikalauja anksčiau minėtų formalumų, nes Allahui ir taip žinomi žmogaus sielos polėkiai. Vis dėlto asmuo, ketinantis tapti musulmonu, turėtų apie tai pranešti tam tikroms valstybinėms instancijoms vien dėl to , kad vėliau asmeniui norint atlikti HADŽ`ą (t.y. Piligrimystę) ir UMRĄ, nekiltų problemų. Jeigu asmuo nori tapti musulmonu ir yra giliai įsitikinęs, kad Islamas yra teisinga religija, tuo atveju jam tereikia ištarti tikėjimo paliudijimą. Šv. Koranas tai aiškina taip: “ISLAMAS yra religija, globojama Dievo (ALLAHO). Kitoje Šv. Korano vietoje Allahas skelbia : “Jeigu asmuo trokšta kitos religijos negu Islamas ir nepašvenčia savęs Allahui, tai niekas kitas ir neprivers jo tapti musulmonu. Tačiau tas asmuo degs pragaro ugnyje” Islamas yra dominuojanti religija, kitų religijų atžvilgiu. Allahas Šv. Korane teigia : “Jums AŠ atsiunčiau tiesos šaltinį KORANĄ ir todėl jį saugau.
Šahada yra išpažįstama tokiais žodžiais : “AŠ-HADU-AN-LA-ILAHA-IL-AL-LAHO VA-AŠ-HADU-AN-NA MOHAM-MADAN RASUL-UL-LA”,
Kurie yra suprantami kaip: “Aš išpažįstu, kad nėra jokio kito Dievo išskyrus Allahą, taipogi aš išpažįstu Muhamedą, jo pranašą”.
Tačiau, kartoti šią maldą viešoje vietoje ar vienam neužtenka. Reikia tikėti tuo, ką sakai. Tas asmuo, kuris nuoširdžiai tiki Islamo mokymu visą savo gyvenimą, atranda savyje savąjį “AŠ”. Būtent tas jį skatina vystyti savo charakterį, ir tobulėti. Tikėjimo šviesa pripildo jo širdį tiesa ir taip žmogus savo tikėjime randa prasmę. Ką reiktų daryti po to, kai paskelbi save musulmonu? Toks asmuo turėtų suvokti Allaho unikalumą, jo vienovę ir priimti jo reikalavimus. Asmens veiksmai ir žodžiai turėtų liudyti jo tvirtą tikėjimą. Pagrindinis bei esminis dalykas, kurį kiekvienas musulmonas turėtų žinoti yra tai, kad nėra jokio kito Dievo, kurį reikėtų garbinti, išskyrus Allahą. Jis yra vienintelis dievas, kuris nusipelno būti garbinamas už tai, kad jis yra gyvybės davėjas, žmonijos globėjas ir maitintojas. Todėl žmogus turi garbinti Allahą, kuris tik vienas yra vertas būti garbinamu. Antroji šahados dalis (t.y.Va-aš-hadu-anna moham-madan rasul-ul-la) teigia, kad pranašas Muhamedas yra Allaho pasiuntinys ir tarnas. Ir niekas neturi tuo abejoti. Todėl musulmonai privalo paklusti Pranašo nurodymams , tikėti į tai, ko jis mokė, praktikuoti jo mokymą, vengti to, ką jis uždraudė ir garbinti Allahą jiems apreikštu būdu, nes tai, ko mokė Muhamedas buvo jam įkvėpta paties Dievo. Kokia garbinimo prasmė? Garbinti Dievą–tai nuoširdžiai jam tarnauti, rodant pagarbą ir nuolankumą. Gilesnė garbinimo prasmė yra suvokiama kaip visiškas paklusnumas ir nuolankumas Allaho įsakymams žodžiais ir darbais tiek aiškiai tai išreiškiant ir suvokiant, tiek besąlygiškai aklai tuo tikint.
Dievo garbinimas yra dvejopas:
1.Matomas (aiškiai parodomas)
2.Nematomas (paslėptas)
MATOMAS garbinimo būdas susideda iš 2 Šahados dalių kartojimo, maldų, išmaldos davimo, Šv. Korano skaitymo, prašymo ar maldavimo Dievo malonės, Allaho šlovinimo maldose, kūno plovimas prieš maldas ir t.t. Matomas Dievo garbinimo būdas yra išreikštas veiksmais.
NEMATOMAS garbinimo būdas yra tikėjimas į Allahą, tikėjimas Paskutinio Teismo diena, tikėjimas Allaho pranašais, tikėjimas žmogaus likimo dieviškuoju nuosprendžiu (t.y. gėris ir blogis žmogaus gyvenime yra nulemtas Dievo). Toks garbinimo būdas nėra išreiškiamas kūno veiksmais, bet reikalauja širdies tyrumo bei dvasinių pastangų. Asmuo turi suvokti, kad toks dievo garbinimo būdas, kuris yra skirtas ne vienam Allahui, bet ir kitiems Dievams, yra laikomas politeizmu (t.y. daugiadievystė, tikėjimas daugiau negu į vieną dievą), o tai kelia Islamo atsižadėjimą, atsimetimą nuo šios religijos.
Kitas žingsnis žengiant Islamo link yra žmogaus apsivalymas prieš maldas. Taipogi asmuo turi ryžtis nusižeminti ir be išlygų priimti Islamo taisykles. Jis taipogi privalo išsižadėti visų politeizmo bei klaidingų religijų formų. Jis turi atmesti blogį ir būti teisingu. Blogio atmetimas ir buvimas teisingu yra vienas iš Islamo moto, kuris yra išreikštas Dievo garbinimu: LĄ-ILA-HA-IL-LAL-LAH.
Asmuo turi suvokti, kad nuoširdus išpažinimas, kad “nėra jokio kito Dievo, išskyrus Allahą, priklauso tik nuo jo meilės”, pasišventimo, tikėjimo bei paklusimo Islamo taisyklėms, kurios yra privalo-mos visiems musulmonams. Teigdamas, “jog nėra jokio kito Dievo, išskyrus Allahą”, asmuo privalo mylėti Dievo vardan ir atmesti tai, kas nedora Dievo vardan. Tai yra kertinis šios religijos akmuo, kuris suteikia prasmę “AL VALA’i” ir “AL BARA’i”. T. y, musulmonas turi mylėti ir būti lojalus kitiems savo broliams musulmonams. Jis turi atsiriboti nuo netikinčiųjų bedievių ir stengtis būti jų neįtakotas tiek žodiniu, tiek religiniu aspektu. Todėl, lai nužemintoji malda Allahui apvalo širdis ir sielas siekiančiųjų tiesos ir tegul Allaho palaima būna su visa tikinčiųjų bendruomene.