Golgota (arba Kalvarija) – tai nedidelis kalnelis Jeruzalės pakraštyje, kuris tapo vienu svarbiausių visos krikščionybės simbolių, nes būtent ten, ant to kalno, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Hebrajiškai „Golgotha“ reiškia „kaukolės vieta“, o lotyniškai „Calvaria“ – taip pat „kaukolė“. Kodėl toks pavadinimas? Kai kurie mano, kad kalno forma priminė kaukolę, kiti – kad tai buvo vieta, … [Skaityti toliau…]
Kristaus prisikėlimas, švenčiamas Velykų dieną, yra pati svarbiausia šventė krikščionių liturginiame kalendoriuje. Tai šventė, simbolizuojanti Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po jo nukryžiavimo ir mirties, taip atnešant išgelbėjimą bei amžinąjį gyvenimą visiems tikintiesiems. Velykos yra pagrindinis krikščionybės tikėjimo akmuo, nes Jėzaus prisikėlimas yra laikomas Dievo pažado įvykdymu ir žmonijos atpirkimu iš nuodėmės ir mirties. Velykų … [Skaityti toliau…]
Niekas neatsirado be autoriaus ir kūrėjo. Visata, žemė, gyvybė neatsirado pačios savaime – pirmoji viso ko priežastis yra kūrėjas, Alachas arba Dievas. Alachas sukūrė gyvenimą ir mirtį. Jis yra nepriklausomas nuo mirties, amžinojo gyvenimo arba amžinybės. Alachas sukūrė vyrus ir moteris, kad žmonės daugintųsi. Pats jis belytis. Viską ką jis sukūrė jis žino, todėl yra … [Skaityti toliau…]
Islamo religijoje Dievo samprata išsiskiria ypatingu aiškumu ir vieningumu. Pagrindinė Dievo savybė islame – jo absoliuti unikalumas ir neprilygstamumas. Žodis „Allahas“ arabų kalboje reiškia „Dievas“ ir yra naudojamas tiek musulmonų, tiek arabų krikščionių Dievo apibūdinimui. Tačiau Allahas, islamo supratimu, yra ypatingas dėl savo vienovės ir nepriklausomybės. Dievas neturi nei giminės, nei daugiskaitos – jis yra … [Skaityti toliau…]
Tauhidas (arab. توحيد, tawḥīd) yra esminė islamo doktrina, kuri apibūdina Dievo vienybę ir vienintelį tikrumą. Tai yra pagrindinis islamo tikėjimo principas, pagal kurį Dievas (Allah) yra vienas, nedalomas, neturintis partnerių ir niekuo nepalyginamas. Tauhidas rodo islamo monoteizmo (tikėjimo į vieną Dievą) sampratą ir yra pagrindinė musulmonų pasaulėžiūros dalis. Tauhido rūšys: Tauhido esmė yra ne tik … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje Dievas, vadinamas Alachu (Allah), turi daug vardų, atskleidžiančių Jo savybes, galią ir begalinį tobulumą. Alachas arabų kalboje reiškia vienintelį Dievą, tą patį, kuris garbinamas ir judaizme bei krikščionybėje, nors islamas Jį supranta savaip, pagal savo Apreiškimą. Šie Alacho vardai žinomi kaip Asma’ul Husna – 99 gražiausi vardai. Jie kyla iš Korano ir hadiso … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje sakoma, kad Alachas turi 99 gražiausius vardus – Asma’ul Husna. Jie minimi Korane ir hadisuose kaip būdas pažinti Dievą Jo įvairiomis savybėmis: Gailestingasis, Karalius, Šventasis, Visagalis. Kiekvienas vardas atskleidžia dalelę Alacho begalinės esmės. Tačiau hadisuose užsimenama ir apie šimtąjį vardą, kurio žmonėms neatskleidė nei Pranašas Muhammadas, nei Koranas. Viename hadise pranašas Muhammadas sakė: … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje pranašo vardas turi kelias vartosenos formas, kurios susiklostė skirtingu istoriniu laikotarpiu. Mahometas – seniausias ir tradiciškai vartojamas variantas, atėjęs į lietuvių kalbą per lenkų (Mahomet) ir prancūzų (Mahomet) kalbas. Jis paprastai sutinkamas senuosiuose vertimuose, religiniuose veikaluose ir istoriniuose tekstuose. Muhamedas – šiuolaikinis, artimesnis arabiškam tarimui variantas (Muḥammad), vartojamas akademiniuose, religiniuose ir lingvistiniuose kontekstuose. … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Tik Alachas gali pasakyti apie žmonijos sukūrimo tikslą ir tai jis daro per išrinktus žmones, vadinamus pranašais ir šaukliais(skelbėjais). Islamas pripažįsta daugelį Biblijos pranašų tame tarpe Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų ir daug kitų. Paskutinis Alacho pranašas buvo Muhamedas Ibn Abd-Alach Ibn Abd-al Muttalib. Gyvenęs prieš keturiolika šimtmečių. Alachas jam vadovavo, davė savo žodžių ir darbų … [Skaityti toliau…]
Sionas (hebr. צִיּוֹן, Tzijon, angl. Zion) – tai simbolis, giliai įaugęs į judaizmo, krikščionybės bei islamo tradicijas. Ši kalva, vadinama Siono kalnu, iš tiesų yra nedidelė kalvelė pietvakarinėje Jeruzalės dalyje, Izraelyje. Ji stovi už senamiesčio sienų, netoli nuo Dabartinės Jeruzalės senojo miesto pietvakarių krašto, ir siekia apie 765 metrus virš jūros lygio. Nors aukščiu nepasižymi … [Skaityti toliau…]
Terminas „Pranašų antspaudas“ (arabiškai Khatam an-Nabiyyin arba Khātam al-Anbiyāʼ) – vienas svarbiausių islamo titulų, priskiriamų Muhammadui. Korane (33:40) parašyta: „Muhammadas nėra nė vieno jūsų vyro tėvas, bet Alacho Pasiuntinys ir Pranašų antspaudas.“ Šitas posakis reiškia, kad Muhammadas – paskutinis pranašas, užbaigiantis pranašų grandinę, prasidėjusią nuo Adomo ir einančią per Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų iki jo. … [Skaityti toliau…]