Romos viduryje, kur Tibro upė lenkiasi kaip malda, slepiasi Vatikanas – mažiausia valstybė pasaulyje, bet didžiausia dvasios tvirtovė. Jos aikštės, apsuptos kolonų kaip rankos, glėbiančios minią, alsuoja varpų aidais ir lotyniškomis giesmėmis. Čia, kur saulė leidžiasi už kupolo, popiežiai žengia balkonuose, o po žeme slepiasi kapai, kuriuose ilsisi apaštalai ir imperatoriai. Vatikanas pulsuoja: dieną turistai liečia sienas, vakare maldininkai klūpo prie altorių, jausdami, kad žemė čia šventa, o dangus – ranka pasiekiamas.
Vardo kilmė ir kalvos gimimas iš kankinio kraujo
Vatikano vardas kyla iš etruskų „Vaticanus“ – pranašysčių kalva, nes senovėje čia buvo pelkės, kur orakulai skaitydavo paukščių skrydžius. Lietuviškai tai galėtų skambėti kaip „Pranašysčių slėnis“, primenant, kad net pelkė gali tapti šventu pagrindu, kur statomi kryžiai. Pirmieji krikščionys čia rinkosi slapta: apaštalas Petras, nukryžiuotas 64 metais po Kristaus Nerono cirke, palaidotas po kalva – jo kapas tapo pagrindu bazilikai.
Konstantinas Didysis 326 metais pastatė pirmąją Šv. Petro baziliką, naudodamas marmurą iš Koliziejaus, o kalva virto piligrimų traukos centru. Vienas keistas pasakojimas iš tų laikų: IV amžiuje, statant altorių, darbininkai rado sarkofagą su užrašu „Petros eni“ – „Čia Petras“, o kaulai buvo apsupti purpurine skraiste, lyg imperatorius būtų pagerbęs žveją.
Tikėjimo sostas ir popiežių valgiai per amžius
Katalikybė Vatikane – kaip upė, maitinanti pasaulį: 1929 metais Laterano sutartimi Mussolini pripažino valstybę, o popiežius tapo valdovu 44 hektarų žemės. Šv. Petro bazilika, pastatyta 1626 metais po Mikelandželo kupolo, slepia Pietą – skulptūrą, kurią menininkas iškalė 24 metų, vaizduodamas Mariją su Jėzumi ant kelių. Siksto koplyčia, su Mikelandželo „Paskutiniu teismu“, traukia per konklavus, kur kardinolai renka popiežių dūmų signalais – balti reiškia naują tėvą.
Viduramžiais Avinjono nelaisvė 1309–1377 metais iškėlė popiežius į Prancūziją, bet Grigaliai XIII 1582 metais įvedė kalendorių, pridėdami 11 dienų, kad Velykos sutaptų su pavasariu. Vienas nestandartinis epizodas: 1981 metais Mehmet Ali Agca šovė į Joną Paulių II aikštėje – popiežius atleido jam kalėjime, o kulka įdėta į Lurdo Mergelės karūną Fatimoje. Vatikano sodai, su 1400 metų medžiais, slepia radijo stotį, transliuojančią maldas 40 kalbų.
Reformos tęsiasi: Pranciškus 2013 metais plauna kojas kaliniams per Didįjį Ketvirtadienį, maišydamas tradicijas su gailestingumu. Miestas kentėjo plėšimus: 1527 metais landsknechtai apiplėšė baziliką, bet Michelangelo sienų freskos išliko.
Apaštalų kapai ir amžini balsai po kupolu
Vatikane gimė ir mirė tie, kas nešė kryžių per pasaulį. Šv. Petras, žvejys iš Galilėjos, čia baigė kelionę – jo grandinės, kuriomis buvo surakintas, saugomos San Pietro in Vincoli bažnyčioje Romoje, bet dvasia Vatikane. Mikelandželas, miręs 1564 metais, paliko kupolą kaip testamentą – jo kūnas slapta pervežtas į Florenciją, bet idėjos liko.
XX amžiuje Jonas Paulius II, miręs 2005 metais, palaidotas po bazilika – jo beatifikacija 2011 metais traukė 5 milijonus, o laiškai su maldomis dedami prie kapo. Vienas keistas faktas: 1939 metais, kasinėjant po bazilika, rasta nekropolis su pagoniškomis kapavietėmis – vienas kapas su užrašu „Philippus“, galbūt apaštalo Pilypo.